KURBANO AUKOJIMAS
Kurbanas reiškia paskersti vieną iš šių gyvūnų – avį, ožką, galviją ar kupranugarį – per pirmąsias tris Aukojimo šventės (Kurbano ido) dienas su kurbano ketinimu. Kurbanui paaukoti yra trys sąlygos: 1- Būti sveiko proto, baligu (sulaukusiu lytinės brandos) ir laisvu musulmonu. 2- Būti mukimu (nuolatiniu gyventoju, t. y. nebūti safariu – keliautoju). 3- Turėti turto nisabo kiekiu (t. y. 96 gramų aukso) ar pinigų, viršijančių tai, ko reikia (t. y. būti laikomam turtingu pagal islamą). Turtingam žmogui kurbano paaukojimas tampa vadžibas. Į poreikius įeina namas su namų apyvokos daiktais ir trys drabužių komplektai. Gyvūnas, skerdžiamas kaip kurbanas, turi būti avis, ožka, kupranugaris ar galvijas (pavyzdžiui, jautis, karvė ar bulius). Vienas kupranugaris ar jautis (arba karvė ar bulius) prilygsta septyniems kurbanams, t. y. septyniems žmonėms leidžiama paaukoti vieną jautį (arba karvę ar bulių) kaip kurbaną už visus septynis. Jei dar vienas žmogus sako: „Leiskite ir man prisidėti“, kurbanas tampa fasid (negaliojantis) visiems aštuoniems.
Kurbano nisabas yra toks pat kaip fitros nisabas. Kaip sako Ibn Abidinas (rachimahullahu taala), nė vieno iš septynių žmonių kurbanas neleidžiamas, jei kurio nors iš jų dalis yra mažesnė nei viena septintoji. Todėl mažiau nei septyniems žmonėms leidžiama kartu aukoti kurbaną. Tapti dalininku perkant yra sachich (galioja). Nors tapti dalininku po pirkimo taip pat yra sachich, geriau tapti dalininku prieš pirkimą. Žmogus gali tapti kito žmogaus jaučio dalininku (arba karvės ar buliaus), turėdamas dalį nuo vienos septintosios iki šešių septintųjų. Mėsą jie dalijasi pagal dalininkų dalis. Jei vienas iš dalininkų miršta ir jo įpėdiniai sako (kitiems dalininkams): „Paskerskite už jį ir už save“, tai yra sachich.
Akikos aukojimas
Akika reiškia paskersti gyvūną su ketinimu padėkoti Allahui Aukščiausiajam už vaiko palaimą.
Hanafitų mazhabe mustachabas yra tam, kuris privalo išlaikyti vaiką, septintąją dieną duoti vaikui vardą, nuskusti jam galvą ir duoti išmaldai aukso ar sidabro, atitinkančio plaukų svorį (jei tai mergaitė – tik sidabro), ir iš savo paties turto paskersti du akikos gyvūnus už berniuką ir vieną už mergaitę. Akikos gyvūnas turi būti toks pat kaip kurbano gyvūnas. Jį galima paskersti ir vėliau. [Jį galima paskersti bet kada. Jį galima paskersti ir per Aukojimo šventę. Knygoje Šira parašyta, kad Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) po Savo pranašystės paskerdė akiką už Save. Negyvam gimusiam vaikui vardas neduodamas ir akika už jį neskerdžiama.] Mėsą gali valgyti tas, kuris paskerdė akiką, ir ją galima duoti virtą ar žalią visiems – turtingiems ir neturtingiems.
Akikos aukojimas šafiitų ir malikitų mazhabuose yra sunat al-muakada. Šafiitų ir hanbalitų mazhabuose kaulai nei išmetami, nei laužomi. Jie atskiriami sąnariuose ir surenkami. Paskui jie suvyniojami į švarų baltą audeklą ir palaidojami. Hanafitų ir malikitų mazhabuose kaulus galima laužyti. Akika saugo vaikus nuo nelaimių ir ligų.
„Blogiausias iš šykštuolių yra tas, kuris neaukoja kurbano (nors jam aukoti kurbaną yra vadžibas)“ Hadisas šarif
IEŠKAU PRIEGLOBSČIO PAS TAVE, O RASULULLAH
Iš ilgesio Tau mano širdis virto krauju, aš nusidažiau raudonai, o Rasulullah,
nežinau, kaip ištvėriau šią liepsną, o Rasulullah,
amžinosios praeities susirinkime buvau niekad nenutylanti rauda, o Rasulullah,
pradžiugink mane Savo grožiu, nes aš degu, o Rasulullah.
Tu – vaistas degančiai širdžiai, neprilygstamas pagijimas,
Tu – didis dosnumas, jei panorėsi, parodai Savo veidą,
Tu – Allaho mylimasis, Tu – Muchammedas Mustafa,
pradžiugink mane Savo grožiu, nes aš degu, o Rasulullah.
Rožės nepražystų, kriokliai netekėtų, jei ne Tavo dieviškasis nuras,
pasaulis užgestų, alsavimas nutrūktų, jei dangus nebūtų po Tavo žvilgsniu,
išsiskyrimas verkia, susijungimas verkia, jei amžinybė nesidžiaugtų Tavimi,
pradžiugink mane Savo grožiu, nes aš degu, o Rasulullah.
Sielos tirpsta iš ilgesio Tavo gyvybę teikiančiam rožių kvapui,
žiūrėk, saulė dreba ir dega iš ilgesio išvysti Tavo veidą,
neviltinga malda dejuoja iš paties gyvenimo pakraščio,
pradžiugink mane Savo grožiu, nes aš degu, o Rasulullah.
Jei be vandens mirčiau degančiose dykumose, nejausčiau skausmo,
mano krūtinėje ugnikalniai, nejaučiu vandenynų drėgmės,
jei iš dangaus lytų liepsnos ir aš jas sugerčiau, nepajusčiau,
pradžiugink mane Savo grožiu, nes aš degu, o Rasulullah.
Kokia laimė užmerkti akis mylint Tave ir atiduoti gyvybę Tavo kelyje,
argi nebus man lemta mirti Tavo tyroje šventovėje, mano Sultone?
lengva mirti, atsidūstant dėl Tavęs, kai mano akys gęsta,
pradžiugink mane Savo grožiu, nes aš degu, o Rasulullah.
Nulenkiau galvą, esu nusiminęs, šio skausmo vaistas – pas Tave,
mano lūpos išdegė iš meilės Tau, prie Tavo kojų sukasi atminimas apie Tave,
kai mano širdis ilgisi, būk gailestingas šiam Kitmirui,1
pradžiugink mane Savo grožiu, nes aš degu, o Rasulullah.
Yaman Dede