ZAKIATO DAVIMAS

Trečiasis islamo ramstis yra zakiato davimas.

Kad nuo aukso, sidabro ir prekybos prekių būtų duodamas zakiatas, jie turi siekti kiekį, vadinamą nisabu. Nisabas reiškia ribą tarp turto ir skurdo. Nisabo kiekis auksui yra 96 gramai. Sidabrui jis yra 672 gramai. Žmogus, kuris, be to, ko jam reikia būtiniausiems poreikiams, turi bet kokios rūšies turto nisabo kiekiu, vadinamas turtingu. Žmogus, kuris tiek neturi, vadinamas neturtingu. Jei auksinių monetų ir auksinių daiktų, moterų papuošalų, auksinių dantų karūnėlių ir visų rūšių prekybos prekių bendras svoris yra 96 gramai arba sidabriniai daiktai sveria 672 gramus ir jie vis dar turimi po vienerių arabiškų (hidžros) metų (354 dienų), viena keturiasdešimtoji viso svorio turi būti atskirta ir atiduota vienai ar kelioms iš aštuonių žmonių grupių, minimų Kilniajame Korane. Tai vadinama zakiatu. Pavyzdžiui, žmogus, turintis 100 gramų aukso, praėjus vieneriems arabiškiems metams, turi su zakiato nijatu atidėti du su puse (2,5) gramo aukso ir atiduoti juos savo paties pasirinktam neturtingam musulmonui. Zakiatas turi būti duodamas neturtingiesiems, neturintiems kurbano nisabo, įsiskolinusiems musulmonams, tam, kuris yra neturtingas ten, kur yra, nors savo gimtajame krašte ir turtingas, ir tiems, kurie atsidūrė varge džihado ar chadžo kelyje.

Žmogus, kuris turi daugiau, nei reikia pragyvenimui, bet mažiau nei kurbano nisabas, vadinamas neturtingu. Kad ir kokį didelį atlyginimą žmogus gautų, jis gali priimti zakiatą, jei jam sunku išlaikyti šeimą, ir jam nėra vadžibas aukoti kurbaną ir duoti fitrą. Kas mokosi ar moko religinių žinių, gali priimti zakiatą, net jei turi pragyvenimui keturiasdešimčiai metų. Už zakiato pinigus negalima statyti mečetės, vykdyti džihado ar atlikti chadžo. Turtingas žmogus negali duoti zakiato savo tėvams, seneliams, vaikams, vaikaičiams, žmonai ir netikintiesiems. Jį galima duoti marčioms, seserims, broliams, dėdėms iš tėvo ir motinos pusės, tetoms iš tėvo ir motinos pusės, žentams, uošvei ir uošviui; duoti jį jiems teikia daugiau savabo (su sąlyga, kad jie neturtingi). Neturtingasis turi gauti mažiau nei nisabo kiekį. Tačiau jei jis (neturtingasis) turi vaikų, galima jam duoti tiek, kad, padalijus kiekvienam iš jų, tektų mažiau nei nisabas. Zakiatas neduodamas tiems, kurie švaisto savo turtą ar naudoja jį tam, kas charam. Anksčiau zakiatas nebuvo duodamas saijidams (mūsų Valdovo Pranašo palikuonims). Šiandien leidžiama zakiatą duoti ir jiems, nes jie negauna savo dalies iš karo grobio.

Nesididžiuok savo nuosavybe ir turtu, nesakyk: „Ar yra kas nors kaip aš?“

Papūs priešingas vėjas ir viską išblaškys kaip pelus klojime!

Yra keturios zakiato turto rūšys:

1- Auksas ir sidabras.

2- Visų rūšių prekės, pirktos prekybai.

3- Keturkojai gyvūnai, besiganantys laukuose ir pievose. 4- Žemės derlius, t. y. ušras.

„Tą dieną Mano gailestingumas skirtas tik tiems, kurie, bijodami Manęs, saugosi kufro (netikėjimo) ir nuodėmių, kurie duoda savo zakiatą ir kurie tiki Kilniuoju Koranu ir Mano Pranašu (alaihis-salam)“ Araf: 156

Abu Chanifa (rachimahullahu taala) pasakė: „Nuo grūdų, vaisių ir daržovių, gautų iš žemės, laistomos lietaus ar upės, taip pat nuo medaus, kad ir koks būtų jų kiekis, vos nuėmus derlių, fardas yra atiduoti dešimtadalį neturtingiesiems. Tai vadinama ušru. Valgyti derlių, neatidavus nuo jo ušro, yra charam“.

Jei prekybos prekių nisabas vertas 96 gramų aukso, viena keturiasdešimtoji pirkimo vertės atiduodama auksu. Arba ji atiduodama pačiomis prekybos prekėmis. Jei žmogui yra skolingi pinigų ir jis turi rankose skolos raštelius, jis turi nuo jų duoti zakiatą. Jis duodamas iš to turto, kurį jis turi rankose. Tai, kas duodama, turi būti perduota neturtingajam į rankas.

Popierinių pinigų nisabas skaičiuojamas tik pagal auksą, ir viena keturiasdešimtoji jo atiduodama auksu. Sąlygų, kad zakiatas būtų fardas, yra šešios: 1- Būti musulmonu. 2- Būti sulaukusiam lytinės brandos. 3- Būti sveiko proto. 4- Būti laisvam (ne vergui). 5- Turėti chalal zakiato turto nisabo kiekiu. 6- Kad turtas viršytų tai, ko reikia būtiniausiems poreikiams ir skolai sumokėti. Kai zakiatas žmogui tampa fardu, o jis neatiduoda savo zakiato neturtingam musulmonui arba jei jis turi kitų skolų, jis negauna savabo už savo gerus darbus ir savo sadaką, o priešingai – tai tampa nuodėme. Jam fardas yra atiduoti savo zakiatą ir sumokėti savo skolą.

Atėjo Ramadanas, mečetės nusidažė nuru.

Nuaidėjo patranka, uždegti žibintai,
mes visi tuo tikime.
Pirmosios dešimt dienų gausios gailestingumo,
paskui nuodėmės atleidžiamos.
Iš Pragaro ido naktį
visi muminai išlaisvinami.
Mano broli, pasninkauk ir tu,
ir atlik savo namazus!
Kiekvieną akimirką saugokis nuodėmės,
didelė kančia Pragare!
Priešas tave puola
ir sako, kad pasninkas tave silpnina.
Jis trypia mokslą ir žinias,
išdavikas visada meluoja!
Pabusk! Didžioji tavo gyvenimo dalis praėjo,
tad pasninkauk ir suprask alkaną ir sotų!
Skaityk islamo knygas,
pauostyk žmoniškumo kvapo!