KAIP ATLIEKAMAS NAMAZAS

Kaip vyras atlieka namazą vienas

Pavyzdžiui, rytinio namazo suna atliekama taip:

1- Atsigręžiate į kiblą. Pėdos laikomos lygiagrečiai, tarp kulnų – keturių pirštų pločio tarpas. Nykščių galiukai liečia ausų spenelius, o delnai atgręžti į kiblą. Širdyje ištarus: „Ketinu dėl Allaho atlikti šios dienos rytinio namazo suną, atsigręžiau į kiblą“, sakoma: „Allahu akbar“, ir dešinė ranka uždedama ant kairiosios žemiau bambos. Dešinės rankos nykštys ir mažylis tvirtai apima kairės rankos riešą tarsi žiedas.

2- Nenukreipdami akių nuo vietos, kurią galva palies sadždoje (nusilenkime iki žemės):

1. Skaitote maldą Subchanaka.

1. Perskaitę Auzu ir Basmalą, skaitote Faticha sūrą.

2. Po Faticha sūros, netardami Basmalos, skaitote papildomą sūrą, pavyzdžiui, Fil sūrą. Jei pasakote Basmalą, gaunate ir savabą už mustachabo laikymąsi.

3- Perskaitę papildomą sūrą, lenkiatės į rukuą (nusilenkimą, uždedant rankas ant kelių) ir sakote: „Allahu akbar“. Rukue praskečiate pirštus ir tvirtai suimate kelius. Nugarą ir galvą laikote tiesiai, viename aukštyje. Žiūrite į pėdas ir tris kartus sakote: „Subchana Rabbijal-azim“. Jei tai pasakote 5, 7, 9 ar 11 kartų, gaunate ir savabą už mustachabo laikymąsi. 4- Atsitiesiate iš rukuo ir sakote: „Samiallahu liman chamidah“. Tiesdamiesi neturite trauktis kelnių aukštyn ir neturite nukreipti akių nuo sadždos vietos. Visiškai atsistojus sakoma: „Rabbana lakal chamd“. (Ši stati padėtis vadinama kauma.) 5- Ilgai nestovėdami nusileidžiate į sadždą ir sakote: „Allahu akbar“. Leidžiantis į sadždą, iš eilės:

1. Pirmiausia ant grindų dedamas dešinysis kelis, tada kairysis kelis, paskui dešinė ranka ir tada kairė ranka. Galiausiai ant grindų dedama nosis ir kakta. b) Kojų pirštai sulenkiami į kiblos pusę.

1. Galva turi būti tarp rankų. d) Pirštai turi būti suglausti. e) Delnai turi gulėti ant grindų; alkūnės neturi liesti grindų. f) Sadždoje bent tris kartus sakote „Subchana Rabbijal-ala“. Jei tai pasakote 5, 7, 9 ar 11 kartų, gaunate ir savabą už mustachabo laikymąsi. Paskui:

6- Sakydami „Allahu akbar“, kairę pėdą paguldote ant grindų, pirštais į dešinę. Dešinė pėda turi stovėti stačiai, pirštais remdamasi į grindis ir sulenktais į kiblos pusę. Sėdite ant šlaunų tiek laiko, kiek reikia pasakyti „subchanallah“ (bet to nesakote), delnus padėję ant kelių, o pirštus laisvai praskėtę kiblos link.

„Allahas Aukščiausiasis įsakė kasdien atlikti namazą penkis kartus. Allahas Aukščiausiasis pažadėjo atleisti tam, kuris gerai atlieka abdestą, laiku atlieka šiuos penkis namazus ir tinkamai užbaigia jų rukuą bei chušu. Tam, kuris to nedaro, Jis nieko nepažadėjo. Jei panorės, Jis jam atleis, o jei panorės – nubaus“ Hadisas šarif

7- Sakote: „Allahu akbar“ ir vėl nusileidžiate į sadždą, ilgai nesėdėję ant šlaunų. (Trumpas ramus sėdėjimas tarp dviejų sadždų vadinamas džalsa.) 8- Sadždoje bent tris kartus pasakius „Subchana Rabbijal-ala“, keliamasi antrajam rakatui ir sakoma „Allahu akbar“. Keldamiesi iš sadždos, nuo grindų pirmiausia pakeliate kaktą, tada nosį, paskui kairę ir dešinę ranką, o tada kairį ir dešinį kelį. 9- Stovėdami sakote Basmalą, Faticha sūrą ir papildomą sūrą. Paskui lenkiatės į rukuą ir sakote: „Allahu akbar“.

10- Antrasis rakatas (rakatas – tai namazo vienetas, susidedantis iš tokių veiksmų kaip stovėjimas, nusilenkimas ir du nusilenkimai iki žemės) užbaigiamas taip pat, kaip aprašyta pirmajam rakatui. Tačiau po antrosios sadždos, sakant „Allahu akbar“, nesikeliama, o atsisėdama ant šlaunų. a) Perskaitę maldas Attachijjatu, Allahumma salli, Allahumma barik ir Rabbana atina, duodate salamą pirmiausia į dešinę, o paskui į kairę, sakydami: „Assalamu alaikum va rachmatullah“.

1. Po to sakote maldą „Allahumma antas-salam va minkas-salam tabarakta ja zal džalali val-ikram“.

Paskui atsistojate nekalbėdami ir tokiu pat būdu atliekate du rytinio namazo fardo rakatus, tik su nijatu fardui. Tarp sunos ir fardo ar tarp fardo ir sunos neturite kalbėti. Nors kalbėjimas namazo negaliojančiu nepadaro, jis sumažina sunos savabą.

Užbaigdami namazą, sakote maldą „Allahumma antas-salam …“ ir tris kartus visą perskaitote istigfarą: „Astagfirullahal-azim al-karim allazi la ilaha illa huval-chajjal-kajjuma va atubu ilaih“. Paskui perskaitote Ajat al-kursi ir pasakote 33 tasbichus – „Subchanallah“, 33 tachmidus – „Alchamdulillah“, 33 takbirus – „Allahu akbar“ ir vieną tachlilą – „La ilaha illallahu vachdahu la šarika lah, lahul-mulku va lahul-chamdu va huva ala kulli šaiin kadir“. Šias maldas reikia sakyti tyliai. Sakyti jas garsiai yra bidatas. Paskui meldžiama dua (maldos prašymo). Melsdamiesi vyrai iškelia rankas tiesiai iki krūtinės aukščio. Alkūnėse rankos nesulenkiamos. Delnai atviri ir atgręžti į dangų. Mat kaip namazo kibla yra Kaaba, taip dua kibla yra dangus. Po dua sakote ajatą al-karima „Subchana Rabbika …“ ir švelniai perbraukiate rankomis veidą.

Kaip atliekami kiti namazai

Jei namazas turi 3 rakatus (vakarinio namazo fardas ir vitro namazas), pirmieji du rakatai atliekami kaip du rytinio namazo rakatai (išskyrus Allahumma salli, Allahumma barik ir Rabbana atina antrajame rakate). Trečiajame vakarinio namazo rakate skaitoma tik Faticha sūra, be papildomos sūros. Trečiajame vitro namazo rakate po Faticha sūros perskaitote ir papildomą sūrą, o sakydami takbirą, abi rankas pakeliate iki ausų ir (vėl dešine ranka suėmę kairės rankos riešą) sakote maldas, vadinamas Kunutu. Po trečiojo rakato rukuo ir sadždos atsisėdama.

Jei namazas turi 4 rakatus, pirmieji du rakatai atliekami kaip du rytinio namazo rakatai (išskyrus Allahumma salli, Allahumma barik ir Rabbana atina antrajame rakate). Pirmajame sėdėjime fardo ir vadžibo namazuose ir pirmojoje vidurdienio namazo sunoje sakote tik maldą Attachijjatu ir tada atsistojate. Trečiajame ir ketvirtajame fardo namazų rakatuose skaitoma tik Faticha sūra; papildoma sūra nesakoma. Pirmajame sėdėjime gair al-muakkad sunos namazuose (popietinio namazo sunoje ir pirmojoje naktinio namazo sunoje) po Attachijjatu sakoma Allahumma salli ir Allahumma barik. Trečiajame rakate skaitoma Subchanaka, Auzu ir Basmala bei Faticha sūra. Trečiajame ir ketvirtajame rakatuose po Faticha sūros skaitoma papildoma sūra. Po ketvirtojo rakato rukuo ir sadždos atsisėdama. Paskutiniame sėdėjime namazuose, turinčiuose 3 ar 4 rakatus, perskaičius Attachijjatu, Allahumma salli, Allahumma barik ir Rabbana atina, duodamas salamas pirmiausia į dešinę, sakant „Assalamu alaikum va rachmatullah“, o paskui į kairę, sakant „Assalamu alaikum va rachmatullah“. Po salamo sakote maldą: „Allahumma antas-salam va minkas-salam tabarakta ja zal džalali val-ikram“.

Kiti keturių rakatų nafila namazai atliekami kaip gair al-muakkad sunos.

Kaip moteris atlieka namazą viena

Moteris, viena atliekanti namazą, pavyzdžiui, rytinio namazo suną, atlieka jį taip: ji prisidengia nuo galvos iki kojų, kad nesimatytų kūno formų. Nepridengtos lieka tik rankos ir veidas. Per namazą ji sako tas pačias sūras ir maldas kaip vienas namazą atliekantis vyras, kaip aprašyta anksčiau. Skirtumai yra šie: a) Moterys nekelia rankų iki ausų, kaip vyrai. Jos pakelia abi rankas iki pečių aukščio ir atlieka nijatą (rankos čia nei atviros, nei suspaustos, o laikomos natūraliai), neištraukdamos rankų iš rankovių. Paskui jos sako takbirą, uždeda dešinį delną ant kairės rankos ant krūtinės ir pradeda savo namazą.

1. Lenkdamosi į rukuą moterys nesuglaudžia pėdų. Jos uždeda rankas ant kelių; jos nesuima kelių ir nepraskečia pirštų, o laiko juos suglaustus. Jos nelaiko visiškai tiesiai nugaros, galvos, kojų ar rankų.

1. Sadždoje moterys padeda dilbius ant grindų, rankas prispaudusios prie šonų. Pilvas ir šlaunys liečiasi. d) Sėdimose padėtyse moterys sėdi ant sėdmenų. Šlaunys turi būti glaudžiai suglaustos. Pėdos turi būti iškištos dešinėje pusėje. Jos padeda rankas ant šlaunų ir laiko pirštus suglaustus.

1. Melsdamos dua, moterys neištiesia rankų į priekį; jos laiko delnus atgręžtus į veidą. Lengviausias būdas moteriai gerai prisidengti atliekant namazą – dėvėti galvos apdangalą, pakankamai didelį, kad dengtų ir rankas, ir platų sijoną, pakankamai ilgą, kad dengtų ir pėdas.

Maldos, skaitomos po namazo, pavyzdys

„Alchamdulillahi Rabbil-alamin. Assalatu vassalamu ala Rasulina Muchammadin va Alihi va Sachbihi adžmain. Ja Rabbi! Priimk namazą, kurį atlikau! Palaimink mane chairu (gėriu) mano achire (paskutinėmis gyvenimo dienomis) ir mano akibate (mano gyvenimo pabaigoje). Suteik man malonę paskutiniu atodūsiu ištarti Kalima at-tauchid. Palaimink mano mirusiuosius Savo afvu ir magfiratu (atleidimu ir malone). Allahummagfir varcham va anta chairur-rachimin. Tavaffani musliman va alchikni bis-salichin. Allahummagfir li va li-validaija va li-ustazija va lil-muminina val-muminat jauma jakumul-chisab. Ja Rabbi! Apsaugok mane nuo šėtono blogio, nuo priešų blogio ir nuo mano paties nafs al-ammaros blogio! Suteik mūsų namams gėrio ir chalal bei palaimingo pragyvenimo! Suteik musulmonams išgelbėjimą! Padaryk musulmonų priešus apgailėtinus ir sugniuždytus! Padėk Savo dieviškąja pagalba tiems musulmonams, kurie vykdo džihadą prieš netikinčiuosius! Allahumma innaka afuvvun karimun tuchibbul-afva fafu anni. Ja Rabbi! Suteik pasveikimą sergantiems tarp mūsų ir palengvėjimą tiems iš mūsų, kuriems sunku! Allahumma inni asaluka sichchata val-afijata val-amanata va chusnal-chulki var-ridaa bil-kadari bi-rachmatika ja archamar-rachimin. Ja Rabbi! Suteik palaimintą gyvenimą, gražią dorovę, sveiką protą, sveikatą, afijatą (gerovę), hidajatą (teisingą vedimą) ir istikamatą (buvimą tiesiame, tikrajame kelyje, kuris patinka Allahui Aukščiausiajam) mano tėvams, mano vaikams, mano giminaičiams, mano draugams ir visiems mano broliams religijoje! Amin. Val-chamdu lillahi Rabbil-alamin. Allahumma salli ala saijidina Muchammadin va ala Ali Muchammad, kama sallaita ala Ibrahima va ala Ali Ibrahim, innaka chamidun madžid. Allahumma barik ala Muchammadin va ala Ali Muchammad, kama barakta ala Ibrahima va ala Ali Ibrahim, innaka chamidun madžid. Allahumma Rabbana atina fid-dunja chasanatan va fil-achirati chasanatan va kina azaban-nar bi-rachmatika ja archamar-rachimin. Val-chamdu lillahi Rabbil-alamin. Astagfirullah, astagfirullah, astagfirullah, astagfirullahal-azim al-karim allazi la ilaha illa huval-chajjal-kajjuma va atubu ilaih“.

„Allahas Aukščiausiasis nepriima namazo to žmogaus, kuris turi namazo skolą, t. y. namazų, tapusių kaza, arba kuris dėvi drabužius (džilbabą), kurie yra charam“ Hadisas šarif

Namazo vadžibai

Namazo vadžibai yra šie: 1- Sakyti Faticha sūrą.

2- Po Faticha sūros sakyti papildomą sūrą arba bent tris trumpus ajatus. 3- Faticha sūrą sakyti prieš papildomą sūrą.

4- Faticha sūrą ir papildomą sūrą sakyti pirmajame ir antrajame fardo namazų rakate ir kiekviename sunos bei vadžibo namazų rakate.

5- (Dvi) sadždas atlikti vieną tuoj po kitos. 6- Namazuose, turinčiuose tris ar keturis rakatus, antrajame rakate sėdėti tiek, kiek trunka tašahudas. Sėdėti paskutiniame rakate yra fardas. 7- Antrajame rakate nesėdėti ilgiau nei tašahudas. 8- Sadždoje prie grindų priglausti ir nosį, ir kaktą. 9- Paskutiniojo rakato sėdimoje padėtyje sakyti maldą Attachijjatu. 10- Laikytis tadil al-arkan, t. y. išbūti ramiai tiek, kiek reikia pasakyti „Subchanallah“. 11- Namazo pabaigoje sakyti „Assalamu alaikum va rachmatullah“. 12- Trečiajame vitro namazo rakate sakyti maldą kunut. 13- Ido namazuose sakyti takbirus. 14- Kad imamas garsiai skaitytų rytiniame namaze, penktadienio namaze, ido namazuose, taravicho ir vitro namazuose bei pirmuosiuose dviejuose vakarinio ir naktinio namazo rakatuose. 15- Imamui ir vienam namazą atliekančiam žmogui vadžibas yra skaityti beveik negirdimu šnabždesiu vidurdienio ir popietinio namazų fardo dalyje, trečiajame vakarinio namazo rakate ir trečiajame bei ketvirtajame naktinio namazo rakatuose. Ten, kur imamui vadžibas skaityti garsiai, vienam namazą atliekančiam žmogui leidžiama skaityti arba garsiai, arba tyliai. Nuo Arafos dienos, t. y. dienos prieš Aukojimo šventę (Id al-Kurban), rytinio namazo iki ketvirtosios dienos popietinio namazo imtinai, iš viso dvidešimt trijuose namazuose, kiekvienam vadžibas yra kartą pasakyti Takbir at-tašrik (Allahu akbar, Allahu akbar. La ilaha illallahu vallahu akbar. Allahu akbar va lillahil-chamd) iškart po salamo kiekviename namaze, kuris yra fardas.

Sadžda as-sahv (sadžda dėl užmaršumo ir klaidos)

Kai namazą atliekantis žmogus tyčia ar per užmaršumą praleidžia ką nors, kas namaze yra fardas, jo namazas tampa negaliojantis. Jei jis per užmaršumą praleidžia vieną iš namazo vadžibų, namazas negaliojančiu netampa, bet jis turi atlikti sadždą as-sahv. Žmogus, kuris tyčia neatlieka privalomos sadždos as-sahv arba tyčia praleidžia vieną iš namazo vadžibų, tą namazą turi atlikti iš naujo. Tai yra vadžibas. Jei jis to nepadaro, tampa nusidėjėliu. Sunos praleidimas nereikalauja sadždos as-sahv. Sadžda as-sahv atliekama, kai fardas atidedamas ar pakartojamas arba kai vadžibas praleidžiamas, pakeičiamas, pakartojamas ar atidedamas. Jei viename namaze prireikia kelių sadždų as-sahv, pakanka sadždą as-sahv atlikti vieną kartą. Kai imamas namaze suklysta ir atlieka sadždą as-sahv, ją turi atlikti ir džamaatas. Jei suklysta žmogus iš džamaato, jis neatlieka sadždos as-sahv atskirai nuo imamo.

Norint atlikti sadždą as-sahv, sakoma Attachijjatu, duodamas salamas į vieną pusę, tada atliekamos dvi sadždos ir atsisėdama, o namazas užbaigiamas sėdimoje padėtyje sakant maldas Attachijjatu, Salli ir barik bei Rabbana. Sadždą as-sahv galima atlikti ir pasakius Salli ir barik bei davus salamą į vieną ar abi puses arba visai neduodant salamo.

Kas reikalauja sadždos as-sahv

Atsistoti ten, kur reikia sėdėti. Atsisėsti ten, kur reikia atsistoti. Skaityti tyliai ten, kur reikia skaityti garsiai. Skaityti garsiai ten, kur reikia skaityti tyliai. Skaityti iš Kilniojo Korano ten, kur reikia sakyti maldą. Sakyti maldą ten, kur reikia skaityti iš Kilniojo Korano. Pavyzdžiui, sakyti maldą Attachijjatu vietoj Faticha sūros arba sakyti Faticha sūrą ten, kur reikia sakyti Attachijjatu. Tokiu atveju Faticha sūra būna praleista. Duoti salamą dar neužbaigus namazo.

Nesakyti papildomos sūros po Faticha sūros pirmajame ir antrajame fardo namazų rakate, o sakyti ją trečiajame ir ketvirtajame rakate. Nesakyti papildomos sūros po Faticha sūros pirmuosiuose dviejuose rakatuose. Praleisti vadžibo takbirus ido namazuose. Praleisti maldą Kunut vitro namaze.

Namazo sunos

1- Abi rankas pakelti iki ausų sakant iftitacho takbirą (sakant Allahu akbar pradedant namazą). Moterys abi rankas pakelia iki pečių aukščio.

2- Pakėlus rankas, delnus atgręžti į kiblą.

„Kas atlieka namazą, tas pastatė religijos pastatą. Kas neatlieka namazo, tas sugriovė savo religiją. Namazas yra mumino miradžas“ Hadisas šarif

3- Pasakius takbirą, dešine ranka suimti kairės rankos riešą.

4- Dešinę ranką uždėti ant kairiosios.

5- Kad vyrai rankas laikytų žemiau bambos, o moterys – ant krūtinės. 6- Po iftitacho takbiro skaityti „Subchanaka“. 7- Kad imamas arba vienas namazą atliekantis žmogus sakytų „Auzu“ (Auzu billahi minaš-šaitanir-radžim). 8- Sakyti „Basmalą“. 9- Rukue tris kartus sakyti „Subchana Rabbijal-azim“. 10- Sadždoje tris kartus sakyti „Subchana Rabbijal-ala“. 11- Paskutiniame sėdėjime skaityti salavato maldas „Allahumma salli …“ ir „Allahumma barik …“

12- Duodant salamą (sakant Assalamu alaikum va rachmatullah) namazo pabaigoje, pasukti galvą į dešinę, paskui į kairę ir žiūrėti į pečius.

13- Kad imamas visuose namazuose, išskyrus penktadienio namazą ir ido namazus, pirmajame rakate skaitytų dvigubai daugiau, nei skaitys antrajame rakate.

14- Kad imamas ir vienas besimeldžiantysis, tiesdamiesi iš rukuo, sakytų „Samiallahu liman chamidah“.

15- Atsistojus po rukuo sakyti „Rabbana lakal chamd“.

16- Sadždoje laikyti pirštus glaudžiai suglaustus (t. y. be tarpų tarp jų) ir sulenkti kojų pirštus taip, kad jų galiukai būtų atgręžti į kiblą. 17- Sakyti „Allahu akbar“, leidžiantis į rukuą ir sadždas bei keliantis iš sadždų. 18- Rankas ir kelius padėti ant grindų. 19- Kijame laikyti kulnus keturių pirštų pločio atstumu vieną nuo kito, o rukue, kaumoje ir sadždoje – suglaustus. 20- Po Faticha sūros tyliai pasakyti „Amin“, prieš rukuą pasakyti Allahu akbar, rukue praskėsti pirštus ir uždėti rankas ant kelių, prieš sadždą pasakyti Allahu akbar, laikyti dešinę pėdą stačią, sėdint ant kairiosios pėdos, sėdėti tarp dviejų sadždų. Vakariniame namaze skaitomos trumpos sūros.

Rytiniame namaze pirmasis rakatas daromas ilgesnis už antrąjį. Kas seka imamu džamaate, tas neskaito Faticha sūros ir papildomos sūros. Tačiau jis skaito Subchanaka ir sako takbirus. Jis skaito tachijat ir salavat aš-šarifa.

Namazo mustachabai

1- Kijame žiūrėti į sadždos vietą. 2- Rukue žiūrėti į pėdas.

3- Sadždoje žiūrėti į vietą, kur padėta nosis. 4- Sėdimoje padėtyje žiūrėti į kelius.

5- Kad ajatai, skaitomi po Faticha sūros, rytiniame ir vidurdienio namazuose būtų ilgi, o vakariniame namaze – trumpi. 6- Kad sekantieji imamu takbirą sakytų beveik negirdimu šnabždesiu.

7- Rukue praskėsti pirštus ir uždėti juos ant kelių.

8- Rukue laikyti galvą ir sprandą tiesiai, viename aukštyje.

9- Leidžiantis į sadždą, ant grindų pirmiausia padėti dešinį, o paskui kairį kelį. 10- Sadždą atlikti tarp abiejų rankų.

11- Sadždoje nosį padėti anksčiau už kaktą. 12- Žiovaujant per namazą, užsidengti burną kairės rankos nugarėle.

13- Kad vyrai sadždoje laikytų alkūnes pakeltas nuo grindų. Moterys rankas padeda ant grindų. 14- Kad vyrai sadždoje laikytų rankas ir šlaunis atokiau nuo pilvo. 15- Rukue ir sadždoje išbūti ramiai tiek, kiek reikia pasakyti tris tasbichus.

16- Sadždoje, pakėlus galvą, pakelti rankas nuo grindų.

17- Pakėlus rankas, pakelti kelius.

18- Sėdimoje padėtyje rankas padėti ant šlaunų taip, kad pirštų galiukai būtų prie kelių krašto, tiesiai kiblos link. Pirštų nereikia lenkti ar judinti.

19- Duodant salamą į dešinę ir į kairę, pasukti galvą. 20- Duodant salamą į dešinę ir į kairę, žiūrėti į pečius.

Namazo makruhai

1- Makruh atlikti namazą užsimetus drabužį ant pečių, užuot jį tinkamai apsivilkus. 2- Leidžiantis į sadždą, makruh pasikelti nukarusias drabužių dalis ar kelnių klešnes.

3- Makruh pradėti namazą atsiraičius nukarusias apsiausto dalis ar rankoves (ar rankogalius). 4- Beprasmiai judesiai yra makruh. 5- Makruh atlikti namazą darbo drabužiais (kurie riebaluoti ir nešvarūs) arba drabužiais, kuriais nebūtų einama susitikti su savo viršininkais.

6- Makruh laikyti burnoje ką nors, kas netrukdo taisyklingai skaityti Kilniojo Korano. Jei tai trukdo taisyklingai tarti Kilnųjį Koraną, namazas tampa negaliojantis. 7- Makruh (vyrams) atlikti namazą plikagalviams.

8- Makruh pradėti namazą, kai reikia nusišlapinti, eiti į tualetą ar nuleisti dujas. 9- Per namazą makruh ranka nubraukti akmenėlius ar žemę nuo sadždos vietos.

„Gera žinia tiems, kurie savo garbinimą atlieka su ichlasu! Jie yra hidajato (teisingo vedimo) žvaigždės. Jie išsklaido tamsą, kurią sukelia fitnos“ Hadisas šarif

10- Makruh traškinti pirštus pradedant namazą ar per namazą.

11- Makruh per namazą dėti ranką ant šono (klubo).

12- Makruh sukioti galvą (veidą), o dairytis aplinkui sukinėjant akis – tanzihi makruh. Jei krūtinė nusukama nuo kiblos, namazas tampa negaliojantis.

13- Tašahude (sėdint ir skaitant tam tikras maldas per namazą) makruh sėdėti kaip šuo, t. y. sėdėti ant sėdmenų, pakėlus šlaunis ir prisitraukus kelius prie krūtinės.

14- Kad vyrai sadždoje dilbius padėtų ant grindų. 15- Atlikti namazą atsigręžus veidu į žmogaus veidą arba į garsiai kalbančių žmonių nugarą.

16- Į kieno nors pasisveikinimą atsakyti ranka ar galva. 17- Žiovauti – ir ne per namazą, ir per namazą. 18- Užmerkti akis atliekant namazą. 19- Kad imamas stovėtų michrabo viduje. Mat kunigai vadovauja kitiems garbinimui iš atskiros patalpos. Michrabas – tai niša kiblos sienoje mečetėje. Imamui nėra makruh atlikti sadždą michrabo viduje, jei jo pėdos yra už jo ribų. Laikoma, kad žmogus yra ten, kur stovi jo pėdos. Jei pirmojo džamaato imamas mečetėje nevadovauja namazui iš michrabo, tai yra makruh.

20- Imamui tanzihi makruh stovėti vienam pusmetriu aukščiau už džamaatą. 21- Imamui taip pat tanzihi makruh stovėti vienam žemesnėje vietoje. 22- Stovėti užpakalinėje eilėje, kai priekinėje eilėje yra vietos, arba stovėti vienam už eilės, kai eilėje vietos nėra. 23- Atlikti namazą drabužiais, ant kurių yra gyvų būtybių atvaizdas ar atvaizdai.

24- Jei gyvos būtybės atvaizdas nupieštas ant sienos arba padarytas ant audinio ar popieriaus, pakabinto ar pritvirtinto prie sienos, virš galvos, priekyje ar tiesiai dešinėje ar kairėje namazą atliekančiojo, tai yra makruh. Kryžiaus atvaizdas prilygsta gyvos būtybės atvaizdui.

25- Makruh atlikti namazą atsigręžus į liepsnojančią ugnį. 26- Ranka skaičiuoti per namazą sakomus ajatus ar tasbichus. 27- Atlikti namazą įsisupus į vieną audeklą nuo galvos iki kojų.

28- Atlikti namazą apsivyniojus galvą turbanu, bet palikus viršugalvį neapdengtą.

29- Atlikti namazą užsidengus burną ir nosį. 30- Be reikalo atsikosėti skreplius iš gerklės. 31- Makruh vieną ar du kartus pajudinti ranką. 32- Praleisti vieną iš namazo sunų.

33- Be darurato (neišvengiamos būtinybės) makruh pradėti namazą laikant savo vaiką ant rankų.

34- Be darurato makruh atlikti namazą atsigręžus veidu į dalykus, kurie užima širdį ir atima chušu, pavyzdžiui, į papuoštus daiktus, žaidimus, muzikos instrumentus ar valgį, kurio norisi. 35- Atliekant fardo namazą be uzro atsiremti į sieną ar koloną. 36- Lenkiantis į rukuą ar tiesiantis iš rukuo kelti rankas iki ausų.

37- Užbaigti kiraatą jau nusilenkus į rukuą.

38- Sadždose ir rukue nuleisti ar pakelti galvą anksčiau už imamą.

39- Atlikti namazą vietose, kurios gali būti nadžis. 40- Atlikti namazą atsigręžus veidu į kapą.

41- Makruh tašahude (sėdimose padėtyse) sėdėti ne pagal suną.

42- Makruh antrajame rakate perskaityti trimis ajatais daugiau nei pirmajame rakate.

43- Antrajame rakate dar kartą perskaityti ajatą, kurį skaitė pirmajame rakate, arba perskaityti ajatą, kuris eina prieš jį. Jei tai padaroma per užmaršumą, tai nėra makruh.

44- Skaitant praleisti sūrą.

Kas yra makruh ne per namazą

1- Tachrimi makruh atlikti gamtinius reikalus tualete ar kitur arba po to apsivalyti (istindža), atsigręžus į kiblą priekiu ar nugara. 2- Atlikti gamtinius reikalus atsigręžus į saulę ar mėnulį.

3- Laikyti mažą vaiką atgręžtą į vieną iš šių krypčių, kad jis atliktų gamtinius reikalus, yra makruh vaiką laikančiam suaugusiajam. Lygiai taip pat suaugusiajam charam priversti mažą vaiką daryti tai, kas suaugusiesiems yra charam.

4- Be rimtos priežasties ištiesti kojas ar vieną koją kiblos link. 5- Ištiesti kojas link muschafo (knygos, kurioje parašytas Kilnusis Koranas) ar link religinių knygų. Jei jie padėti aukščiau, tai nėra makruh.

Kas daro namazą negaliojantį

1- Kosėti ar krenkšti be rimtos priežasties daro namazą negaliojantį.

2- Namazas tampa negaliojantis, jei jį atliekantis žmogus kitam čiaudint pasako „Jarchamukallah“. 3- Jei vienas namazą atliekantis žmogus išgirsta, kaip netoliese esančio džamaato imamas suklysta skaitydamas Kilnųjį Koraną, ir atkreipia imamo dėmesį į klaidą, jo namazas tampa negaliojantis. Jei imamas paklauso šio žmogaus priminimo ir taip perskaito Kilnųjį Koraną, negaliojantis tampa ir imamo namazas. 4- Jei žmogus, atlikdamas namazą, pasako „La ilaha illallah“, siekdamas kam nors atsakyti, jo namazas tampa negaliojantis. Jei jo tikslas – pranešti, kad jis atlieka namazą, jo namazas negaliojančiu netampa. 5- Apnuoginti savo aurato vietas.

„Atlik sadždą ant žemės, jei gali! Jei negali nusilenkti iki žemės, nekelk nieko prie veido, kad ant to atliktum sadždą! Atlik namazą ima būdu ir sadždai nusilenk žemiau nei rukuui!“ Hadisas šarif

6- Verkimas dėl skausmo ar kitokio sielvarto daro namazą negaliojantį. (Jei verkiama todėl, kad paminimas Rojus ar Pragaras ir apie juos galvojama, namazas negaliojančiu netampa.) 7- Atsakymas į pasisveikinimą ranka ar liežuviu daro namazą negaliojantį.

8- Jei žmogus, kurio namazų, tapusių kaza, yra ne daugiau kaip penki, per namazą prisimena, kad neatliko ankstesnio namazo, jo namazas tampa negaliojantis.

9- Jei žmogus per namazą padaro tokį judesį ar veiksmą, kad jį matantysis mano, jog jis neatlieka namazo, jo namazas tampa negaliojantis. 10- Valgyti ar gerti per namazą. 11- Kalbėti per namazą.

12- Pataisyti klaidą, kurią padarė kitas, o ne tas imamas, kuriuo sekama, daro namazą negaliojantį (taisančiajam). 13- Juoktis per namazą.

14- Dejuoti ar sakyti „Ach!“ ir panašiai daro namazą negaliojantį.

PAAIŠKINIMAS: namazas ant kėdės negalioja

Namazo atlikimas sėdint arba ima būdu

Žmogus, kuris negali stovėti dėl kurios nors kūno dalies skausmo arba kuriam stovėti kenksminga ar svaigsta galva, ir fardo namazus atlieka sėdėdamas. Jis lenkiasi į rukuą, o sadždai padeda galvą ant grindų. Žmogui, kuris gali trumpai pastovėti atsirėmęs į sieną, koloną ar žmogų, fardas yra (iftitacho) takbirą pasakyti stovint ir stovint skaityti tiek, kiek įstengia. Atliekant fardą be uzro (priežasties, pateisinimo) atsiremti į ką nors yra makruh. Jei yra uzras, tai nėra makruh. Neleidžiama atlikti namazo gulint ima būdu, jei galima stovėti į ką nors atsirėmus arba sėdėti. Žmogus, kuris negali sėdėti tinkama namazo sėdima padėtimi, sėdi taip, kaip nori. Jis gali atsiremti į pagalvę ar ką nors kita.

Jei nėščia moteris ar ligonis gali atsistoti, pasistatę kairėje ir dešinėje ką nors panašaus į staliuką ir į tai atsirėmę, jie turi atlikti namazą šiuo būdu.

Ligonis, kuris negali sėdėti ant grindų net į ką nors atsirėmęs ar kam nors jį prilaikant, turi atlikti namazą gulėdamas aukštielninkas. Jis ištiesia kojas kiblos link. Jis pasideda pagalvę po galva, kad veidas būtų atgręžtas į kiblą, arba guli ant dešiniojo ar kairiojo šono, kūno priekiu į kiblą. Rukuą ir sadždą jis rodo galvos ženklu (tai vadinama ima). Visiškai sąmoningas ligonis, kuris ilgiau nei parą negali atlikti namazo net ima būdu, neatlieka nė vieno praleisto namazo kazos; kol tokia būklė trunka, namazas tokiam žmogui nėra fardas. Tas pat pasakytina apie žmogų, kuris dėl ligos ar dėl priežasties, dėl kurios jis pats nekaltas, yra be sąmonės arba toks apkvaitęs, kad pamiršta sadždų ar rakatų skaičių, laikotarpį, apimantį daugiau nei penkis namazus. Žmogus, kuris netenka sąmonės ar apkvaišta nuo alkoholio ar vaistų, turi atlikti visų neatliktų namazų kazą.

Neleidžiama atlikti namazo sėdint ant ko nors aukšto, pavyzdžiui, ant kėdės, nuleidus kojas. Toks namazas nepriimamas. Mat sėdėti ant kėdės nėra jokio darurato. Kas gali sėdėti ant kėdės, gali sėdėti ir ant grindų; todėl tas, kas gali sėdėti ant grindų, turi atlikti namazą sėdėdamas ant grindų.

Jei ligonis po namazo negali atsikelti nuo grindų, bet lengvai atsikelia nuo kėdės, kas nors turi padėti jam atsikelti nuo grindų. Jei jis negali atsikelti, gali atlikti namazą sėdėdamas į kiblą atgręžtoje lovoje, ištiesęs kojas kiblos link ir nenuleidęs pėdų žemyn. Po namazo jis gali nuleisti kojas per vieną lovos kraštą ir atsistoti taip, kaip atsistotų nuo kėdės. Arba jis gali sėdėti ant kėdės, bet pasistatyti priešais kitą kėdę ar žemą staliuką ir užsidėti ant jo kojas. Po namazo jis gali nuleisti kojas nuo kėdės ar staliuko ir atsistoti.

Į ką reikia atkreipti dėmesį atliekant namazą sėdint arba ima būdu

Jei žmogus gali atlikti sadždą, jis pradeda namazą stovėdamas. Jis skaito ir atlieka rukuą tol, kol gali stovėti. Kas visiškai negali stovėti, tas pradeda namazą sėdėdamas. Jis sėdi ant kelių ir atlieka namazą, atlikdamas sadždas. Toks namazo atlikimo būdas vadinamas namazo atlikimu sėdint.

Atlikdamas namazą sėdėdamas, kijame jis laiko rankas žemiau bambos (moterys jas laiko ant krūtinės). Ikamatą jis sako stovėdamas, jei namazą pradėjo stovėdamas; jei namazą atlieka sėdėdamas arba ima būdu, sako jį sėdėdamas. Jei žmogus negali atlikti sadždos, jis atlieka namazą ima būdu. Tai reiškia, kad jis sėdi taip, kaip jam lengviausia, – arba ant kelių, arba sukryžiavęs kojas. Jei jis negali taip sėdėti, ištiesia kojas kiblos link.

Iftitacho takbirą jis sako sėdėdamas. Rukuui jis šiek tiek palenkia kūną, o sadždai – kiek daugiau. Jei žmogus negali palenkti kūno, jis taip pat palenkia galvą ir taip atlieka namazą ima būdu. Kijame jis žiūri į pėdas, o sėdėdamas – į savo glėbį. Atlikdami namazą ima būdu, vyrai kijame sudeda rankas žemiau bambos (moterys rankas laiko ant krūtinės). Šiek tiek pasilenkę rukuui, jie padeda rankas ant kelių. Sadždai jie pasilenkia kiek daugiau ir padeda rankas ant kelių ar šiek tiek priešais juos. Sakydami Attachijjatu, jie padeda rankas ant šlaunų, kaip ir įprastame namaze. Duodami salamą, jie žiūri į pečius. Toks namazo atlikimo būdas vadinamas namazo atlikimu ima būdu.

Nėra tokio dalyko kaip ima akimis. Jei žmogus parą (24 valandas) negali palenkti galvos, namazas jam nėra fardas; jam nereikia ir atlikti kazos.

Kai žmogus atlieka namazą stovėdamas džamaate, svarbi vieta, kur yra pėdos. Jei kieno nors kulnai atsiduria priešais imamo kulnus, namazas nėra sachich. Tačiau taip nėra atliekant namazą ima būdu. Tada svarbūs ne kulnai, o vieta, kur yra galva. Jei ima būdu namazą atliekančiojo galva yra už imamo galvos arba vienoje linijoje su ja, jo namazas yra sachich, net jei jo kojos atsiduria priešais imamo pėdas. [Ibn Abidinas] Stovėdamas namazą atliekantis žmogus gali sekti sėdinčiu imamu, bet ne imamu, kuris atlieka namazą ima būdu.

Tie, kurie Tave myli, degs meile Tau, o Rasulallah,
jie gers Tavo meilės vyną ir numalšins troškulį, o Rasulallah.
Kas Tave myli, tas paaukojo savo gyvybę Tavo kelyje,
Tu esi abiejų pasaulių saulė, o Rasulallah.
Suteik Savo šafaatą tiems, kurie Tave myli,
Tu esi gyvybė tikinčiųjų kūnuose, o Rasulallah.
Aš įsimylėjęs šį veidą, aš – lakštingala šiame rožyne,
tie, kurie Tavęs nemyli, tedega ugnyje, o Rasulallah.
Subchanas pamilo Tave, Tu tapai visų sultonu,
teatiduodu aš savo gyvybę Tavo kelyje, o Rasulallah.
Dervišo Junuso siela, Tu – šafaato šaltinis,
Tu esi abiejų pasaulių Sultonas, o Rasulallah!