AURATO VIETOS IR MOTERŲ PRISIDENGIMAS

Abu Saidas al-Chudris (radijallahu anhu) pasakoja: Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) pasakė: „Tegul vyras nežiūri į kito vyro aurato vietas, o moteris – į kitos moters aurato vietas!“ Kaip matome, vyrams žiūrėti į moterų aurato vietas ir moterims – į vyrų aurato vietas yra charam, ir lygiai taip pat charam yra vyrams žiūrėti į kitų vyrų aurato vietas, o moterims – į kitų moterų aurato vietas. Vyro aurato vietos (į kurias kitiems vyrams žiūrėti yra charam) yra tarp kelių ir bambos. Tokia pati taisyklė galioja ir moterims tarpusavyje. O moters aurato vietos (į kurias vyrams žiūrėti yra charam) – tai visas jos kūnas, išskyrus rankas ir veidą. Todėl moterys vadinamos auratu. Nesvarbu, ar moteris musulmonė, ar ne, žiūrėti su šahva (geismu) į na-machram moters (t. y. moters, su kuria nesieja nei kraujo, nei santuokos giminystė) veidą yra charam, o žiūrėti į jos aurato vietas yra charam net ir be geismo.

Džabiras ibn Abdula (radijallahu anhu) pasakoja: Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) pasakė: „Nenakvokite na-machram moters namuose!“

Ukba ibn Amiras (radijallahu anhu) pasakoja: Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) pasakė: „Nelikite kambaryje vieni su na-machram moterimi! Jei moteris lieka viena su savo vyro broliu ar jo sūnumi, ji bus nutempta iki pat mirties“. Tai reiškia, kad tai sukels fitnas (o tai savo ruožtu reiškia pražūtingas pasekmes). Reikia daryti viską, kad to būtų išvengta. Šis hadisas šarif pateiktas rinkiniuose Sachich al-Buchari ir Sachich Muslim. Abdula ibn Masudas (radijallahu anhu) pasakoja: Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) pasakė: „Moters kūnas yra auratas“. Tai reiškia, kad jis turi būti pridengtas. „Kai moteris išeina į gatvę, šėtonas nuolat į ją žiūri“. (Tai reiškia, kad jis naudoja ją kaip spąstus vyrams apgauti ir įstumti juos į nuodėmę.)

Buraida (radijallahu anhu) pasakoja: Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) pasakė Chazrat Aliui: „Ja Ali! Pamatęs moterį, nusuk nuo jos veidą. Nebežiūrėk į ją dar kartą! Netyčia pamatyti nėra nuodėmė, bet pažvelgti dar kartą yra nuodėmė“. Tai perdavė Abu Davudas ir Darimis.

Alis (radijallahu anhu) pasakoja: Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) pasakė: „Ja Ali! Neapnuogink savo šlaunies ir nežiūrėk į niekieno šlaunį – nei mirusiojo, nei gyvojo!“ Šį hadisą šarif perdavė Abu Davudas ir Ibn Madža. Iš to suprantama, kad žiūrėti į mirusio žmogaus aurato vietas yra tas pat, kas žiūrėti į gyvo žmogaus aurato vietas. (Turime visomis išgalėmis vengti žiūrėti į sportininkų ir besimaudančiųjų aurato vietas.)

Abdula ibn Umaras (radijallahu anhuma) pasakoja: Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) pasakė: „Neapnuoginkite savo aurato vietų! (Neapnuoginkite jų net būdami vieni.) Mat yra būtybių, kurios niekada nuo jūsų nesitraukia. Gėdykitės jų ir gerbkite jas!“ Tai angelai, vadinami Chafaza, kurie saugo žmogų nuo džinų žalos ir palieka jį tik tada, kai jis būna tualete ir sutuoktinių intymumo metu.

Um Salama (radijallahu anha) pasakoja: Maimuna (radijallahu anha) ir aš buvome su Allaho Pasiuntiniu (sallallahu alaihi va sallam), kai Ibn Um Maktumas (radijallahu anhu) paprašė leidimo (įeiti) ir įėjo. Pamatęs jį, Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) mums pasakė: „Pasitraukite už uždangos!“ Kai aš tariau: „Argi jis ne aklas? Jis mūsų nemato“, Geriausiasis iš kūrinių atsakė: „Argi ir jūs aklos? Argi jūs jo nematote?“ Kitaip tariant: „Jis galbūt aklas, bet jūs juk ne aklos“. Šį hadisą šarif perdavė imamas Achmedas, Tirmizis ir Abu Davudas (rachimahumullahu taala). Pagal šį hadisą šarif, kaip vyrui charam žiūrėti į jam na-machram moterį, taip ir moteriai neleidžiama žiūrėti į jai na-machram vyrą. Mūsų (keturių) mazhabų imamai (rachimahumullahu taala), atsižvelgę ir į kitus hadisus šarif, sakė: „Moteriai sunku nežiūrėti į na-machram vyrų galvas ir plaukus. Įsakymai, kuriuos sunku įvykdyti, yra azimatas. Vyro aurato vietos moters atžvilgiu yra tarp kelių ir bambos. Nežiūrėti į šias vietas lengva. Įsakymai, kuriuos lengva įvykdyti, yra ruchsatas“.

[Kaip matome, Azvadž at-tahirat (tyrosios palaimintojo Pranašo žmonos) (radijallahu taala anhuna) ir Ashabai al-kiram (radijallahu anhum) ėjo azimato keliu ir vengė ruchsatų. Teiginys: „Pranašo laikais moterys neprisidengdavo. Tokio prisidengimo, kaip šiandien, kai moterys atrodo it baubai, tada nebuvo. Chazrat Aiša, pavyzdžiui, vaikščiojo nepridengta galva. Dabartinį moterų prisidengimo paprotį vėliau išgalvojo fanatikai ir fikho žmonės“, – yra bjaurus šmeižtas, kurį skleidžia britų intrigantai ir zindikai, siekiantys sugriauti islamą iš vidaus.]

Umaras al-Farukas (radijallahu anhu) pasakoja: Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) pasakė: „Jei vyras būna chalvate su jam na-machram moterimi, šėtonas tampa trečiuoju tarp jų“. Šį hadisą šarif perdavė Tirmizis. [Būti chalvate su viena ar keliomis na-machram moterimis, t. y. kai vyras ir moteris būna vieni uždaroje vietoje, yra charam. Ibn Abidinas, kalbėdamas apie imamo pareigas, sako: „Jei yra dar vienas vyras arba moteris, priklausanti artimiausiems (pirmojo) vyro giminaičiams, vadinamiems zi-rachm al-machram, tai nėra chalvatas“.] Džabiras ibn Abdula (radijallahu anhu) pasakoja: Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) pasakė: „Neikite pas moteris, kurių vyrai išvykę! Mat (jei taip darysite,) šėtonas teka jūsų gyslomis kaip kraujas“. Kai jie paklausė: „Ar jis teka ir Tavosiomis?“, Allaho Aukščiausiojo Mylimasis atsakė: „Taip, jis teka ir manosiomis. Tačiau Allahas Aukščiausiasis man padėjo prieš jį. Jis padarė jį musulmonu, ir jis man pasidavė“. Šį hadisą šarif perdavė Tirmizis (rachimahullahu taala).

Um Salama (radijallahu anha) pasakoja: Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) buvo pas mane (mano kambaryje). Kambaryje buvo ir mano brolio Abdulos ibn Abi Umaijos vergas. Šis vergas buvo muchanasas (moteriškas). Pamatęs šį muchanasą ir išgirdęs jo balsą, Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) pasakė: „Neįsileiskite tokių kaip šis į savo namus!“ Šis hadisas šarif pateiktas Buchari ir Muslim rinkiniuose. Muchanasas – tai vyras (ar berniukas), kuris savo būdu, judesiais, kalba ir išvaizda supanašėja su moterimis. Taip darantys yra prakeikti. Hadise šarif apie juos pasakyta: „Teprakeikia Allahas vyrus, kurie supanašėja su moterimis, ir moteris, kurios supanašėja su vyrais!“ Šis hadisas šarif apima moteris, kurios rengiasi kaip vyrai, kerpasi plaukus kaip vyrai ir daro tai, kas būdinga vyrams, ir vyrus, kurie kaip moterys užsiaugina ilgus plaukus ir puošiasi kaip moterys, nors jų prie to neverčia joks uzras.

„Ja Ali! Pamatęs moterį, nusuk nuo jos veidą. Nebežiūrėk į ją dar kartą! Netyčia pamatyti nėra nuodėmė, bet pažvelgti dar kartą yra nuodėmė“ Hadisas šarif

Islamo religija uždraudė moteriai prisidengti tokiu plonu audiniu, pro kurį matyti, kas po juo. Hadise šarif, pateiktame knygose Muslim ir Muvatta, pasakyta: „Moterys, kurios prisidengusios, (bet vis dėlto) nuogos, ir (moterys,) kurių galvos iškeltos kaip kupranugarių kupros, neįžengs į Rojų. Jos net neužuos Rojaus kvapo, nors Rojaus kvapas jaučiamas iš labai toli“. Šis hadisas šarif draudžia moterims prisidengti plonomis, permatomomis ar aptemptomis suknelėmis, kojinėmis ir galvos apdangalais bei susukti plaukus į kuodą viršugalvyje. Taip rengtis – tas pat, kas vaikščioti nuogai. Musulmonės moterys ir merginos neturi prisidengti plonais ir ankštais drabužiais, neturi sukaupti savo plaukų ar dėvimo perukų plaukų viršugalvyje tarsi kupranugario kuprą ir neturi susukti plaukų į kuodą. Jos turi žinoti, kad tai nuodėmės, vedančios žmogų į Pragarą. Knygoje Hindija sakoma: „Žiūrėti į moterį, prisidengusią storu ir plačiu audiniu, leidžiama. Žiūrėti į moterį, ankštai prisidengusią, neleidžiama. Su geismu žiūrėti į (tinkamai) prisidengusios moters veidą yra charam. Be reikalo taip daryti, net ir be geismo, yra makruh. Tas pat galioja ir žiūrint į ne musulmones moteris. Pagal vieną mokslininkų nuomonę, leidžiama žiūrėti tik į jų plaukus“.

Prisidengti plačiu, storu ir tamsiu apsiaustu, siekiančiu kulkšnis ir dengiančiu rankas bei riešus, yra geriau nei (dėvėti viršutinį drabužį, vadinamą) čaršafu, kurį sudaro dvi dalys. Knygoje Chalabi-ji kabir sakoma: „Laisvos (musulmonės) moters plaukai, nukarę iki ausų, vieningu (islamo mokslininkų) sutarimu yra auratas. Daugumos mokslininkų nuomone, tas pat taikoma ir daliai, nukarusiai žemiau ausų.

Kai kurių mokslininkų nuomone, nukarusi dalis per namazą nėra auratas. Tačiau na-machram vyrui žiūrėti ir į tą dalį neleidžiama“. Ji turi pridengti visus savo plaukus storu galvos apdangalu. Priekinė apdangalo vidurio dalis turi priglusti prie kaktos ir nusileisti netoli antakių, abu šonai turi būti nuleisti nuo išorinių antakių kraštų iki smakro, ant smakro susegti smeigtuku ir nukarti ant krūtinės, o užpakalinė vidurio dalis turi dengti viršutinę nugaros dalį. Kai kyla fitnos pavojus, reikia pridengti ir skruostus. Ji taip pat turi mūvėti storas ir tamsias kojines. Jei ketvirtadalis moters nukarusių plaukų būna nepridengtas tiek laiko, kiek trunka vienas ruknas (namazo dalis), jos atliekamas namazas nėra sachich. Jei nepridengta mažesnė dalis (tiek laiko), tai yra makruh. Nė viena islamo knyga čia neskiria, ar moteris sena, ar jauna. Yra islamo mokslininkų, kurie sakė, kad leidžiama atsakyti į senos moters pasisveikinimą, atlikti su ja musafachą (paspausti ranką) ar būti su ja chalvate; tačiau nė vienas islamo mokslininkas nėra sakęs, kad senai moteriai leidžiama rodyti savo plaukus arba kad vyrams (kuriems ji na-machram) leidžiama žiūrėti į jos plaukus. Kai kurie islamo mokslininkai sakė, kad leidžiama žiūrėti į ne musulmonės moters plaukus. Tačiau nė vienas iš jų nesakė, kad leidžiama žiūrėti į senos musulmonės plaukus. Islamo mokslininkai, sakę, kad senai moteriai leidžiama eiti į mečetę ar lankyti kapines, kėlė sąlygą, kad jos plaukai ir galva būtų tinkamai pridengti.

Žmogus, sakantis, kad yra musulmonas, turi žinoti, ar viskas, ką jis ketina daryti, atitinka islamą, ar ne. Jei jis to nežino, turi išmokti, paklausdamas Ahl as-Sunna mokslininko arba skaitydamas tokių mokslininkų parašytas knygas. Jei tai, ką jis ketina daryti, neatitinka islamo, jis negali išvengti nuodėmės ar kufro (netikėjimo). Jis turi kasdien atlikti tikrą taubą (atgailą). Nuodėmė ar kufras, dėl kurių atliekama tauba, tikrai atleidžiami (Allaho Aukščiausiojo). Jei tauba neatliekama, už juos bus kenčiama kančia, t. y. bausmė, ir šiame pasaulyje, ir Pragare. Kūno dalys, kurias vyrai ir moterys turi pridengti per namazą ir visur kitur, vadinamos aurato vietomis. „Apnuoginti savo aurato vietas ar žiūrėti į kitų (apnuogintas) aurato vietas yra charam“. Kas sako, kad islame nėra aurato vietų, tampa netikinčiuoju. Mūsų religija įsako pridengti savo aurato vietas. Vieta, kur yra vyras ar moteris apnuogintomis aurato vietomis arba kur grojama muzikos instrumentais, lošiama, geriamas alkoholis ar klausomasi moterų dainavimo, vadinama fisko vieta. Eiti į fisko vietas yra charam. Širdis taip pat turi būti tyra. Širdies tyrumas reiškia gražią dorovę. Širdis apvaloma sekant islamu. Kas neseka islamu, tas negali turėti tyros širdies.

Jei žmogus sako, kad yra chalal apnuoginti kurią nors kūno dalį, kuri yra auratas pagal visus keturis mazhabus, t. y. pagal idžmą (visų islamo mokslininkų sutarimą), arba žiūrėti į tokias kitų aurato vietas, arba jei jis to nelaiko svarbiu dalyku, t. y. nebijo bausmės už šią nuodėmę, jis tampa netikinčiuoju. Tas pat pasakytina apie moteris, kurios apnuogina savo aurato vietas arba vyrų akivaizdoje dainuoja ar skaito Mavlidą. Žmogus, kuris sako: „Aš esu musulmonas“, turi išmokti imano ir islamo pagrindines sąlygas bei tuos fardus ir charamus, kurių vieningai moko visi keturi mazhabai, ir juos labai vertinti. Jų nežinojimas nėra uzras. Tai reiškia, kad tai tas pat, kas juos žinoti ir jais netikėti. „Visas moters kūnas, išskyrus veidą ir rankas, yra auratas (t. y. turi būti pridengtas) pagal visus keturis mazhabus“. Jei musulmonas dėl abejingumo apnuogina kūno dalį, dėl kurios nėra idžmos, t. y. dalį, kuri pagal vieną iš kitų trijų mazhabų nėra auratas, jis ar ji, nors ir netampa kafiru (netikinčiuoju), pagal savo mazhabą padaro didelę nuodėmę. To pavyzdys – kai vyrai apnuogina tai, kas yra tarp kelių ir kirkšnies, t. y. šlaunis. Musulmonui fardas yra išmokti to, ko jis nežino. Išmokęs jis turi tuoj pat atlikti taubą ir pridengti tą dalį.

„Teprakeikia Allahas vyrus, kurie supanašėja su moterimis, ir moteris, kurios supanašėja su vyrais!“ Hadisas šarif

Kas tavo akims, kad jos tuo labiau plūsta ašaromis, kuo labiau sakai „gana“?
Kuo labiau sakai: „Susiimk“, tuo labiau tavo širdis kunkuliuoja ir dega.
Iš Chazrat Muchammedo gerumo lietaus
kiekvienas Pranašas trokšta gauti bent lašą.
Išoriškai ir viduje, dvasioje ir kūne
Jis yra iš visų kūrinių Tiesai mieliausias.
Beribis Jo asmens pranašumas ir tobulumas,
neįmanoma liežuviu nusakyti Jo tobulumo.
Jei visi Allaho Pasiuntinio stebuklai galėtų išreikšti Jo didybę,
tai visi sutrūniję kaulai, ištarus Jo palaimintąjį vardą,
tą pačią akimirką atgytų.
Jis neužkrovė mums naštos, kuri viršytų mūsų jėgas,
Jo įsakymus ir draudimus nešiojame ant galvos ir akių.
Kasidat al-Burda