PAGRINDINIAI ISLAMO PRINCIPAI

Musulmonams, t. y. tiems, kurie įėjo į islamą, yra penkios esminės pagrindinės pareigos (t. y. pareigos, kurias būtina besąlygiškai atlikti). Tai:

1. Pirmasis iš penkių pagrindinių islamo principų – tarti Kalima aš-šahada, t. y. sakyti: „Ašhadu an la ilaha illallah va ašhadu anna Muchammadan abduhu va rasuluhu“. Kitaip tariant, sveiko proto, lytinę brandą pasiekęs ir kalbėti galintis žmogus turi liežuviu ištarti ir tvirtai bei visa širdimi tikėti: „Žemėje ir danguje nėra jokio daikto ir jokio asmens, išskyrus Allahą Aukščiausiąjį, kuris turėtų teisę būti garbinamas ir būtų vertas garbinimo. Tikrasis Garbinamasis (mabudas) yra vien Allahas Aukščiausiasis“. Jis yra Vadžib al-vudžud. Visas pranašumas priklauso Jam. Jis neturi jokio trūkumo. Jo vardas – „Allahas“. Ir dar: Tas, kurio veidas buvo rožinis, baltas ir rausvas, spindintis ir mielas, antakiai juodi ir akys juodos, palaimintoji kakta plati ir būdas gražus, Tas, kurio šešėlis nekrisdavo ant žemės, švelnių žodžių, gimęs Mekoje, Arabijoje, kilęs iš Hašimo giminės, – „Muchammedas, Abdulos sūnus, yra Allaho Aukščiausiojo tarnas ir rasulas, t. y. Pranašas“. Jis yra Chazrat Aminos, Vahbo dukters, sūnus. Ir, alchamdulillah, Jis yra ir mūsų mylimas Pranašas (sallallahu alaihi va sallam).

2. Antrasis pagrindinis islamo principas – atlikti namazą (ritualinę maldą, salatą) penkis kartus per dieną, laikantis jo sąlygų ir fardų, kai ateina namazo laikas. Nuo Adomo alaihis-salam laikų kiekvienoje religijoje buvo vienas namazas per dieną. Visi šie atlikti namazai buvo sujungti ir paskelbti fardu (privaloma) tiems, kurie tiki Muchammedu alaihis-salam. Nors namazo atlikimas nėra viena iš imano sąlygų, tikėti, kad namazas yra fardas, yra imano sąlyga. Kiekvienam musulmonui, kuris yra mukalafas (sveiko proto ir pasiekęs lytinę brandą), atlikti penkis kasdienius namazus yra fard al-ain. Penki kasdieniai namazai buvo įsakyti Miradžo naktį. Iki Miradžo buvo tik rytinis ir popietinis namazai.

3. Trečiasis pagrindinis islamo principas – duoti zakiatą nuo savo turto. Pažodinė žodžio zakiatas reikšmė – švara, šlovinimas ir tapimas geru bei gražiu. Islame zakiatas reiškia, kad žmogus, turintis zakiato turto, viršijančio jo poreikius ir siekiančio tam tikrą kiekį, vadinamą nisabu, atskiria nustatytą savo turto dalį ir atiduoda ją Kilniajame Korane minėtiems musulmonams, nepriekaištaudamas jiems dėl savo geradarystės. Visuose keturiuose mazhabuose yra keturios zakiato rūšys: zakiatas nuo aukso ir sidabro, zakiatas nuo prekių, zakiatas nuo keturkojų naminių gyvulių, kurie daugiau nei pusę metų ganėsi ganyklose, ir zakiatas nuo visokio žemės derliaus. Ši ketvirtoji zakiato rūšis vadinama ušru ir duodama tuoj pat nuėmus derlių. Kiti trys duodami praėjus metams nuo to laiko, kai pasiekiamas nisabo kiekis.

4. Ketvirtasis pagrindinis islamo principas – pasninkauti kiekvieną kilniojo Ramadano mėnesio dieną. Pasninkas vadinamas saumu. Pažodžiui saumas reiškia saugoti ką nors nuo ko nors kito. Islame saumas reiškia, kad žmogus, laikydamasis sąlygų ir todėl, kad tai įsakė Allahas Aukščiausiasis, kiekvieną Ramadano mėnesio dieną susilaiko nuo trijų dalykų. Šie trys dalykai – valgyti, gerti ir turėti lytinių santykių.

5. Penktasis pagrindinis islamo principas – kad tas, kuris įstengia, vieną kartą gyvenime atliktų chadžą (piligriminę kelionę). Žmogui, kuris, be turto, pakankamo išlaikyti šeimai, kurią jis palieka, iki jo sugrįžimo, turi pakankamai pinigų nukeliauti į Mekos miestą ir grįžti, yra fardas vieną kartą gyvenime, būnant ichrame, atlikti tavafą aplink Kaabą al-Muazama ir vakfą (stovėjimą) Arafato slėnyje, jei kelias saugus ir kūnas sveikas.

„Kilniajame Korane paskelbta viskas, ko reikia tarnams; tie, kurie netiki, įspėti bausme, o muminams, vykdantiems islamo sąlygas, paskelbta džiugi žinia apie Rojų“ Imamas ar-Rabanis (rachmatullahi alaih)

Ateikit, atlikim namazą, nuvalykim rūdis nuo širdžių,
neprisiartinsi prie Allaho, neatlikdamas namazo!
Kur atliekamas namazas, visos nuodėmės nukrinta,
žmogus negali tapti tobulas, neatlikdamas namazo!
Kilniajame Korane Tiesa labai išgyrė namazą,
Jis tarė: „Aš nemyliu to, kuris neatlieka namazo!“
Hadise šarif pasakyta: imano ženklas
žmoguje neatsiskleidžia, kol jis neatlieka namazo!
Praleisti vieną namazą – didžiausia iš didžiųjų nuodėmių,
ji neatleidžiama per taubą, kol neatliekama jo kaza!
Kas niekina namazą, tas tuojau išeina iš imano,
jis negali būti musulmonas, neatlikdamas namazo!
Namazas apvalo širdį ir sulaiko nuo blogio,
tu negali būti apšviestas, neatlikdamas namazo!