MŪSŲ VALDOVO PRANAŠO ASHABAI

Mūsų Pranašo bičiuliai: moteris ar vyras, vaikas ar suaugęs – tikintysis, kuris regėjo mūsų Valdovą, Allaho Pasiuntinį, nors ir akimirką, arba, jei buvo aklas, kalbėjosi su Juo, nors ir akimirką, ir mirė musulmonu, vadinamas Sahibu arba Sahabiu. Kai jų daugiau nei vienas, jie vadinami Ashabais al-kiram, Sahaba al-kiram arba Sahb (radijallahu anhum adžmain). Tas, kuris regėdamas Allaho Pasiuntinį buvo netikintis ir tapo tikinčiuoju po Pranašo mirties, arba tas, kuris regėdamas Jį buvo tikintis, bet vėliau atsimetė nuo islamo, nėra sahabis. Jei tas, kuris atsimetė nuo islamo (po palaiminto įvykio, padariusio jį sahabiu), po Allaho Pasiuntinio mirties vėl tapo musulmonu, jis tebėra sahabis. Kadangi mūsų Valdovas yra Pranašas ir džinams, sahabis gali būti ir džinas.

Po Pranašų ir aukščiausiųjų angelų Ashabai al-kiram yra iškiliausi iš visų kūrinių. Kiekvieno jų vardą reikia minėti su pagarba, sakant „Chazrat“ arba „radijallahu anhu“. Tie, kurie tiki, kad Muchammedas alaihis-salam yra Pranašas, tai yra visi musulmonai, nepaisant jų tautybės ar šalies, vadinami Muchammedo alaihis-salam umma. Kiekvienas Ashabų al-kiram narys yra aukščiau už visą šią ummą. Apie sahabių dorybę ir pranašumą ajatuose al-karima pasakyta, prasme: „Jūs esate geriausia iš ummų“.1 „Allahas Aukščiausiasis yra patenkintas tais, kurie pirmieji iš muhadžirų ir ansarų atėjo į tikėjimą, ir tais, kurie seka jais gerumu (tais, kurie eina jų keliu). Ir jie yra patenkinti Allahu Aukščiausiuoju. Allahas Aukščiausiasis jiems paruošė Rojaus sodus, po kuriais teka upės. Ten jie liks amžinai. Tai didis išsigelbėjimas“.2 „Muchammedas (alaihis-salam) yra Allaho Aukščiausiojo Pranašas. Tie, kurie yra su Juo (tai yra Ashabai al-kiram), visi yra griežti netikintiesiems. Tačiau vienas kitam jie gailestingi. Dažnai matai juos atliekančius rukuą (nusilenkimą per namazą, rankas uždėjus ant kelių) ir sadždą (parpuolimą veidu į žemę per namazą). Šiais ibadatais ir užuojauta bei meile, kurią rodo žmonėms, jie siekia Didingojo Allaho malonės ir kad Jis būtų jais patenkintas. Iš jų veidų matyti, kad jie atlieka daug sadždų (jų veiduose yra sadždos ženklų ir žymių). Taip jie aprašyti Taurate. O Indžile jų aprašymas toks: jie yra kaip pasėlis, kuris išleidžia daigus, juos sustiprina, kad šie taptų tvirti ir tvirtai stovėtų ant stiebo, sėjėjų džiaugsmui. (Tokie buvo Ashabai al-kiram. Jie buvo nedaug ir silpni, bet paskui tapo gausūs ir stiprūs.) Šis palyginimas pripildė netikinčiuosius ir neigėjus neapykantos ir pykčio. Allahas Aukščiausiasis pažadėjo tiems, kurie tiki ir daro gerus darbus, atleidimą ir didelį atlygį“.3

Keli hadisai šarif apie Ashabus al-kiram:

„Nekeikite mano Ashabų! Jei kas nors iš tų, kurie gyvens po mano Ashabų, duotų sadakos tiek aukso, kiek sveria kalnas, jis nepasiektų to atlygio, net ir pusės to atlygio, kurį vienas iš mano Ashabų pelno, duodamas sadakos saują miežių!“4

„Muchammedas (alaihis-salam) yra Allaho Aukščiausiojo Pasiuntinys. Tie, kurie yra su Juo (tai yra Ashabai al-kiram), visi yra griežti netikintiesiems. Tačiau vienas kitam jie gailestingi (užjaučiantys)“ Fath: 29

„Mano Ashabai yra kaip žvaigždės danguje. Kuriuo iš jų beseksite, pasieksite hidajatą (teisingą kelią)“.5

„Saugokitės būti priešiški mano Ashabams! Bijokite Allaho Aukščiausiojo! Tie, kurie juos myli, myli juos todėl, kad myli mane. Tie, kurie yra jiems priešiški, buvo priešiški man. Tie, kurie juos įskaudina, įskaudino mane. O kas įskaudina mane, tas iš tiesų įskaudina Allahą Aukščiausiąjį“.

„Geriausi iš mano ummos yra tie, kurie gyvena mano laikais (Ashabai al-kiram). Po jų geriausi – tikintieji, kurie ateis po jų, o po šių – tie, kurie ateis po jų“.

„Pragaro ugnis nedegins musulmono, kuris regėjo mane, ir musulmono, kuris regėjo tuos, kurie regėjo mane“.6

Šie ajatai al-karima ir hadisai šarif aiškiai rodo Ashabų al-kiram pranašumą ir dorybes.

Ashabai al-kiram yra patikimiausi autoritetai religijos nuostatų klausimais. Mat jie išmoko Kilnųjį Koraną iš mūsų Pranašo ir toliau jo mokė bei aiškino jį tiems, kurie atėjo po jų. Žinios apie mūsų Pranašo veiksmus ir žodžius remiasi tuo, ką šie žmonės papasakojo, patys tai matę ir girdėję.

Taigi būtent visos nuostatos, kurias šie žmonės bendrai perdavė, sudaro hadisų šarif pagrindą. Islame idžma al-umma, tai yra mokslininkų vieningas sutarimas, visiškai ir tobulai buvo įgyvendintas tik Ashabų laikais. Be to, kiekvienas iš Ashabų yra mudžtahidas mokslininkas, kurio žodis religijoje yra įrodymas ir dokumentas. Jie stovi aukščiau už vėliau atėjusius mudžtahidus. Ahl as-Sunna mokslininkai Ashabus al-kiram (radijallahu taala anhum adžmain) pagal pranašumą skirsto į tris grupes: 1. Muhadžirai (emigrantai): tie, kurie prieš Mekos užkariavimą paliko savo namus, kraštą ir artimuosius Mekoje ar kitur ir persikėlė į Mediną. Jie atėjo pas Allaho Pasiuntinį (sallallahu alaihi va sallam) jau tikintys arba atėjo į tikėjimą atvykę pas Jį. Chazrat Amras ibn Asas buvo vienas iš jų (radijallahu anhum adžmain).

2. Ansarai (pagalbininkai, rėmėjai): musulmonai, gyvenę Medinos mieste ar netoli jo esančiose vietovėse, ir tie, kurie priklausė dviem gentims, vadinamoms Ausu ir Chazradžu, vadinami ansarais. Mat šie žmonės pažadėjo mūsų Valdovui, Allaho Pasiuntiniui, ir mekiečiams visokeriopą pagalbą ir pasiaukojimą ir ištesėjo savo pažadą (radijallahu anhum adžmain).

3. Kiti sahabai: jie nėra nei muhadžirai, nei ansarai; tai musulmonai, kurie atėjo iš kitų vietų ir kuriems buvo suteikta garbė būti mūsų Valdovo Pranašo (sallallahu alaihi va sallam) draugijoje. Tai tie, kurie atėjo į tikėjimą per Mekos užkariavimą ar kitose vietose. Jie vadinami tiesiog sahabais (radijallahu anhum adžmain). Iškiliausi iš Ashabų al-kiram – keturi Allaho Pasiuntinio Kalifai. Ta tvarka, kuria jie vienas po kito ėjo kalifo pareigas: Chazrat Abu Bakras, Chazrat Umaras, Chazrat Usmanas ir Chazrat Alis. Po jų iškiliausi sahabai – šeši likusieji iš dešimties, palaimintų džiugia žinia apie Rojų, Ašara al-mubašara: Talcha ibn Ubaidula, Zubairas ibn Avamas, Abdurachmanas ibn Aufas, Sadas ibn Abi Vakasas, Saidas ibn Zaidas ir Abu Ubaida ibn Džarachas, taip pat Chazrat Chasanas ir Chazrat Chusainas (radijallahu anhum adžmain).

Po jų iškiliausi – keturiasdešimt žmonių, kurie pirmieji tapo musulmonais. Paskui – trys šimtai trylika sahabų, dalyvavusių Badro gazvoje. Paskui – septyni šimtai didvyrių, kovojusių Uchudo gazvoje. Po jų – tūkstantis keturi šimtai žmonių, kurie šeštaisiais metais po hidžros po medžiu davė Allaho Pasiuntiniui savo pažadą, sakydami: „Verčiau mirti nei trauktis!“ Ši gerai žinoma sutartis vadinama „Bajat ar-Ridvan“.7

Ashabų al-kiram skaičius: per Mekos užkariavimą buvo dvylika tūkstančių sahabų, Tabuko gazvoje – trisdešimt tūkstančių, o per Allaho Pasiuntinio atsisveikinimo chadžą – devyniasdešimt tūkstančių. Kai Allaho Pasiuntinys mirė, žemėje buvo apie šimtą dvidešimt keturis tūkstančius sahabų. Apie tai yra ir kitų perdavimų.8

Paskutiniai mirę Ashabai al-kiram yra šie: Abdula ibn Aufa mirė Kufos mieste hidžros 86 m. (705 m. po Kr.). Abdula ibn Jasras mirė Damaske hidžros 88 m. (706 m. po Kr.). Sahlas ibn Sadas mirė Medinoje hidžros 91 m. (709 m. po Kr.), būdamas šimto metų. Anasas ibn Malikas mirė Basroje hidžros 93 m. (711 m. po Kr.). Abu at-Tufailas Amiras ibn Vasila mirė Mekoje hidžros 100 m. (718 m. po Kr.) (radijallahu anhum adžmain). Po mūsų Pranašo mirties, taip pat keturių kalifų laikais, Ashabai al-kiram laikėsi savo pažado skleisti islamo religiją ir vykdyti džihadą. Jie niekada neatsisakė savo žodžio. Vieningai jie paliko savo namus ir kraštą, išvyko iš Arabijos ir pasklido į visas puses. Dauguma išvykusiųjų nebegrįžo; jie vykdė džihadą ten, kur atvyko, ir skleidė islamo religiją iki pat mirties. Taip per trumpą laiką buvo užkariauta daug kraštų. Užkariautuose kraštuose islamas sparčiai plito. Visi Ashabai al-kiram yra teisingi. Jie visi prisidėjo prie islamo skelbimo. Būtent jie surinko Kilnųjį Koraną. Būtent jie perdavė hadisus šarif iš mūsų Pranašo. Mylėti juos visus – svarbiausia ir visiškai būtina sąlyga priklausyti Ahl as-Sunna tikėjimo krypčiai. (Parašyta ir išleista daug veikalų, pasakojančių apie Ashabų al-kiram tarnystę islamo religijai, jų pavyzdingą gyvenimą, jų dorybes, visų jų vardus ir jų biografijas. Labai vertingos yra „Hakikat Kitabevi“ išleistos turkiškos knygos „Eshâb-ı Kirâm“ ir „Menâkıb-ı Çihâr Yâr-i Güzîn“.)

„Mano Ashabai yra kaip žvaigždės danguje. Kuriuo iš jų beseksite, pasieksite hidajatą“ Hadisas šarif

Muchammedas – pasaulių Viešpaties mylimasis,
Jo kūnas tyras, Jo vardas Achmedas, Jis – gailestingumas pasauliams.
Jis turi kilniausią achlaką, Jis – tas, į kurį kreiptasi „Laulake…“,
Žinojimo, adabo, faizo, nuro ir meilės šaltinis.
Jis – tikrasis tarpininkas tarp Tiesos ir tarno,
Jo žodis – vaistas sieloms, Jo vardas valo širdies rūdis.
Jis – tikrasis gydytojas nusiminusiai, sergančiai širdžiai,
Ne tik Jis Pats, bet ir Jo umma stovi aukščiau už angelus.
Šiam Savo labiausiai išrinktam tarnui Tiesa davė pagalbininkų,
Tuos tarnus, kuriuos labiausiai mylėjo, padarė Jo Ashabais.
Allaho Pasiuntinys tarė: „Jų kelias – mano kelias“,
Jis parodė, kad šis amžius – geriausias iš visų amžių.
Jie mylėjo Muchammedą Mustafą labiau už savo gyvybę,
Turtą, valdas ir pareigas jie paliko dėl Jo.
Jie mielai atidavė gyvybę, kad skleistų islamą,
Ja Rabb, kokia graži būsena, Ja Rabb, kokia garbė!
Per vieną vienintelį sochbatą su Juo jų nafsai apsivalė,
Jų širdys prisipildė marifato, faizo, nuro ir tadžali.
Aulijų būsenas jie pasiekė per akimirką;
Ir visada sekė Juo – kokia didelė garbė!
Jie visi teisingi, jie niekam nedaro skriaudos;
Niekada dėl savo nafso jie netroško kalifato.
Todėl jie nekariavo dėl jo ir neįskaudino vienas kito;
Jie stovi aukščiausioje pakopoje, ir visi jie – mudžtahidai.