Mūsų Valdovo Pranašo vaikai

Ahl al-Bait ar-Rasul (Al ar-Rasul – Al al-Aba)

Allahas Aukščiausiasis Kilniajame Korane, kreipdamasis į Ahl al-Bait, sako, prasme: „Allahas Aukščiausiasis nori pašalinti iš jūsų ridžsą, tai yra visas ydas ir visą nešvarumą, ir apvalyti jus tobulu tyrumu“.10

Ashabai al-kiram paklausė: „O Allaho Pasiuntiny! Kas yra Ahl al-Bait?“ Tą pačią akimirką atėjo imamas Alis. Jis priglaudė jį po Savo palaimintuoju apsiaustu. Paskui vienas po kito atėjo Fatima az-Zahra, imamas Chasanas ir imamas Chusainas. Jis priglaudė kiekvieną iš jų prie Savęs vienoje ar kitoje pusėje ir tarė: „Štai jie – mano Ahl al-Bait“. Šie palaimintieji žmonės taip pat vadinami „Al al-Aba ir Al ar-Rasul“.11

Ahl al-Bait an-Nabavi meilė lemia, kad žmogus išeina į achiratą su imanu ir paskutiniu atodūsiu pasiekia išsigelbėjimą. Mylėti Ahl al-Bait yra fardas kiekvienam musulmonui. Sarvar al-alam (sallallahu alaihi va sallam) viename iš Savo hadisų šarif paskelbė: „Mano Ahl al-Bait yra kaip Nucho alaihis-salam laivas. Kas jais seka, išsigelbsti. Kiti pražūva“.12

Ahl al-Bait an-Nabavi dorybių ir tobulybių yra labai daug. Jų neįmanoma suskaičiuoti. Žmogaus galių nepakanka jiems aprašyti ir išgirti. Jų vertę ir didybę galima suprasti tik iš ajatų al-karima.

Ten Alis, Chasanas ir Chusainas,
Jų meilė gyvena širdyse ir sielose,
Rytoj, machšaro dieną, prieš didįjį teismą,
O Muchammedai, mano siela Tavęs ilgisi.
Mūsų kalnas – Arafato kalnas,
Ten priimamos mūsų maldos,
Medinoje ilsisi mūsų Pranašas,
O Muchammedai, mano siela Tavęs ilgisi.

Imamas aš-Šafis tai gražiausiai išreiškia, sakydamas: „O Ahl al-Bait ar-Rasul! Kilniajame Korane Allahas Aukščiausiasis įsako jus mylėti. Tai, kad nepriimamas namazas tų, kurie savo namazuose nesimeldžia už jus, rodo jūsų vertę ir aukštą padėtį. Tokia didelė jūsų garbė, kad Allahas Aukščiausiasis Kilniajame Korane jus sveikina“. Chazrat Anasas sako: „Allaho Pasiuntinio paklausė: ‚Kurį iš Ahl al-Bait labiausiai myli?‘ Jis atsakė: ‚Chasaną ir Chusainą‘“.13

Chazrat Abu Huraira sako: „Buvau pas Allaho Pasiuntinį. Atėjo Chasanas. Allaho Pasiuntinys tarė: ‚O mano Viešpatie! Aš jį myliu. Mylėk jį ir Tu, ir mylėk tuos, kurie jį myli‘, o kitą kartą Jis tarė: ‚Chasanas ir Chusainas – mano kvapnios gėlės šiame pasaulyje‘“. Be to, mūsų Valdovas Pranašas tarė: „Palieku jums po savęs du dalykus. Jei jų laikysitės, nenuklysite. Pirmasis didesnis už antrąjį. Vienas yra Kilnusis Koranas, Allaho Aukščiausiojo knyga, kuri yra kaip tvirta virvė, nusidriekusi iš dangaus į žemę. Kitas – mano Ahl al-Bait. Šie du niekada neatsiskiria vienas nuo kito. Kas jų nesilaiko, tas paliko mano kelią“.14

Chazrat Chasanas ir Chazrat Chusainas (radijallahu anhuma) buvo susirgę. Mūsų Pranašas įsakė Chazrat Aliui ir Chazrat Fatimai: „Duokite nazrą (įžadą) dėl savo brangiųjų!“ Chazrat Alis, mūsų motina Fatima ir jų tarnaitė Fida pasižadėjo pasninkauti tris dienas. Šie du Rojaus kvapai pasveiko. Tačiau jų namuose nebuvo ko valgyti. Chazrat Alis pasiskolino iš vieno žydo tris sa15 miežių. Visi trys padarė nijatą (ketinimą) pasninkauti, kaip buvo pasižadėję. Chazrat Fatima sumalė vieną matą miežių ir iškepė penkis paplotėlius. Jų buvo penki žmonės. Atėjo iftaro metas (pasninko nutraukimo laikas). Vieną iš penkių paplotėlių ji padėjo priešais Chazrat Alį, vieną – priešais Chazrat Chasaną, vieną – priešais Chazrat Chusainą, vieną – priešais tarnaitę Fidą ir vieną – priešais save. Jie jau ruošėsi nutraukti pasninką. Tuo metu atėjo miskinas (labai vargingas žmogus) ir tarė: „O Allaho Pasiuntinio Ahl al-Bait! Esu miskinas iš vargšų musulmonų. Duokite man valgyti! Teatlygina jums Allahas Aukščiausiasis Rojaus gėrybėmis“. Jie atidavė jam kaip sadaką rankose laikytus paplotėlius, o patys nutraukė pasninką vandeniu. Kitą dieną jie vėl pasninkavo. Tarnaitė sumalė dar vieną matą miežių ir vėl iškepė penkis paplotėlius. Iftaro metu, kai jie, pasidėję paplotėlius priešais save, ruošėsi nutraukti pasninką, atėjo našlaitis. Visi penki atidavė jam savo paplotėlius ir pradžiugino našlaitį. Jie nutraukė pasninką vandeniu ir atsigulė miegoti. Kitą dieną jie vėl pasninkavo. Iš paskutinio miežių mato jie vėl iškepė penkis paplotėlius ir pasidėjo juos priešais save. Kai jie ruošėsi nutraukti pasninką, atėjo belaisvis ir pasakė, kad jau tris dienas alksta. „Jie surišo mane ir nedavė nieko valgyti. Pasigailėkite manęs dėl Allaho Aukščiausiojo!“ – tarė jis. Visi penki atidavė jam savo paplotėlius ir vėl nutraukė pasninką vandeniu. Tada Allahas Aukščiausiasis apreikštuose ajatuose al-karima paskelbė, prasme: „Jie įvykdė savo įžadus. Kadangi jie bijo Prisikėlimo dienos, kuri ilga ir nesibaigianti, jie atidavė maistą, kurio patys taip labai troško ir geidė, vargšams, našlaičiams ir belaisviams. Jie sakė: ‚Mes jus pavaišinome šiuo maistu dėl Allaho Aukščiausiojo. Nelaukiame iš jūsų nei padėkos, nei nieko kita mainais; nieko nereikalaujame‘“.16 „Todėl Didingasis Allahas davė jiems gerti šarab at-tahur (tyriausio gėrimo)…“17 Abu Huraira (radijallahu anhu) pasakė, kad mūsų Pranašas paskelbė: „Geriausi iš jūsų yra tie, kurie po manęs daro gera mano Ahl al-Bait“.

„Tie, kurie pereina Sirato tiltą nepaslysdami, yra tie, kurie labai myli mano Ahl al-Bait ir mano Ashabus“ Hadisas šarif

Chazrat Alis papasakojo, kad mūsų Pranašas tarė: „Prisikėlimo dieną aš užtarsiu tuos, kurie darė gera mano Ahl al-Bait“. „Tie, kurie pereina Sirato tiltą nepaslysdami, yra tie, kurie labai myli mano Ahl al-Bait ir mano Ashabus“.

Hadise šarif, kurį perteikia Chazrat imamas ar-Rabanis, paskelbta: „Kas myli Alį, tas iš tiesų myli mane. Kas priešiškas Aliui, tas iš tiesų priešiškas man. Kas įskaudina Alį, tas iš tiesų įskaudina mane. O kas įskaudina mane, tas iš tiesų įskaudina Allahą Aukščiausiąjį“.

Mūsų Valdovas, Allaho Pasiuntinys, tarė: „Allahas Aukščiausiasis įsakė man mylėti keturis žmones. Jis paskelbė, kad Jis Pats juos myli“. Jo paklausė: „Kas tie keturi? Ar pasakysi mums jų vardus, o Allaho Pasiuntiny?“

Jis tarė: „Alis yra vienas iš jų, Alis yra vienas iš jų, Alis yra vienas iš jų; Abu Zaras, Mikdadas ir Salmanas“.

„Tų, kurie įskaudina mane dėl mano šeimos, laukia skaudi kančia“.

Hadise šarif Jis paskelbė: „Fatima – mano dalis (tai yra dalelė manęs). Kas įskaudina ją, įskaudina mane“. Chazrat Abu Huraira sakė: „Mūsų Pranašas tarė Chazrat Aliui: ‚Fatima man mielesnė už tave. Tu man brangesnis (tai yra vertingesnis) už ją!’“18

Ir vėl Jis tarė: „Neprašau iš jūsų jokio atlygio už tai, kad atnešiau jums islamo religiją. Noriu tik, kad mylėtumėte mano Ahl al-Bait, kurie man artimi“.

Islamo mokslininkai laikė Ahl al-Bait meilę sąlyga, kad žmogus paskutiniu atodūsiu išeitų su imanu. Juose yra Allaho Pasiuntinio alaihis-salam dalelių. Kiekvieno musulmono pareiga – vertinti Ahl al-Bait ir rodyti jiems pagarbą. Didysis islamo mokslininkas imamas ar-Rabanis (rachmatullahi alaih) sakė: „Mano tėvas buvo giliai išmanantis išorinį ir paslėptąjį mokslą, tai yra širdies mokslą. Jis visada patardavo ir ragindavo mylėti Ahl al-Bait. Jis sakydavo, kad ši meilė labai padeda žmogui išsaugoti imaną mirties akimirką. Kai jis gulėjo mirties patale, buvau prie jo lovos. Paskutinėmis jo akimirkomis, kai jo sąmonė blėso, priminiau jam šį patarimą ir paklausiau, kaip ši meilė jį veikia. Net ir tokios būsenos jis tarė: ‚Plaukioju Ahl al-Bait meilės jūroje‘. Tuoj pat šlovinau Allahą Aukščiausiąjį ir dėkojau Jam. Ahl al-Bait meilė – Ahl as-Sunna kapitalas. Ir būtent šis kapitalas atneš visus achirato laimėjimus“.

Chazrat Fatima ir jos vaikai, kurie gims iki Prisikėlimo dienos, taip pat priklauso Ahl al-Bait. Juos reikia mylėti, net jei jie nusidėjėliai. Mylėti juos, padėti jiems širdimi, kūnu ir turtu, gerbti juos ir į juos atsižvelgti – tai lemia, kad žmogus miršta su imanu. (Sirijos Hamos mieste buvo teismas saijidams [Allaho Pasiuntinio palikuonims]. Šioje palaimintoje giminėje gimę vaikai buvo registruojami teisėjo akivaizdoje, dalyvaujant dviem liudytojams. Mustafa Rešidas Paša, ištikimas britų draugas, šį teismą panaikino.) Ahl as-Sunna imamai didžiąją dalį žinių apie imaną ir fikhą, tasavufo marifatą ir net tafsiro bei hadiso žinias išmoko iš Ahl al-Bait imamų. Jie užaugo jų auklėjami. Jie iškilo jų malone. Jie gaudavo iš jų džiugių žinių. Musulmonai Allaho Pasiuntinio Ahl al-Bait (radijallahu taala anhum adžmain) myli labiau už bet ką kitą ir myli taip pat tuos, kurie myli Ahl al-Bait. Teisingu keliu einantys musulmonai, kurie myli Ahl al-Bait ir eina Ahl al-Bait keliu, vadinami (Ahl as-Sunna). Visi Ahl as-Sunna visuose savo namazuose meldžia Ahl al-Bait gero.

Tikintysis, regėjęs Allaho Pasiuntinį, vadinamas „sahabiu“.
Ashabai al-kiram – visų jų bendras vardas.
Kiekviena širdis, regėjusi Pasiuntinį, tuoj pat prisipildė nuro,
Jo sahabai gausiai giriami šventajame Korane.
Jie visi atidavė savo turtą ir gyvybę dėl Pranašo.
Taikos metu jie buvo žinojimo šaltiniai, o kare – liūtai.
Hadise šarif Jo sahabai prilyginami žvaigždėms naktį;
Sek bet kuriuo iš jų – ir būsi šviesiame kelyje!
Jo sahabai sutikdavo vienas kitą su meile ir pagyrimu;
Vėliau atėję musulmonai visi vienu balsu sakė tą patį.
Jie perdavė mums Koraną ir hadisus,
Jų širdžių tyrumas teikė protams pasitikėjimo.
Plūsti bet kurį iš jų – tai žeisti islamo šaknį.
Kas blogai kalba apie Ashabus, tas menkina patį Koraną.
Jei esi tikras musulmonas, rodyk jiems visiems garbę ir pagarbą,
Ir pirmiausia tark „salatą ir salamą“ Pasiuntinio Ahl al-Bait!