Vietovės, į kurias buvo išsiųsti zakiato rinkėjai
Mekoje Jis taip pat paliko Chazrat Abu Musą al-Ašarį mokyti Kilniojo Korano ir religijos dalykų.1 Abu Sufjaną ibn Charbas Jis paskyrė Nadžrano Jemene valdytoju, o jo padėjėju – Kasirą ibn Abdula. Sutvarkę reikalus Mekoje, jie atvyko į Maruzahraną. Ten buvo padalyta likusi grobio dalis. Paskui Jis su Savo šlovingaisiais Ashabais vėl išsiruošė į kelią ir Zul kados pabaigoje pasiekė Mediną. Iš Medinos jie buvo išvykę kilniojo Ramadano dešimtąją dieną, trečiadienį. Šis žygis truko apie tris mėnesius.
Vieną dieną nugrimzdau į liūdesio jūrą, į mintis,
nežinojau, ką darau, praradau save,
prisiminiau savo nuodėmes ir nuogąstavau dėl savo galo,
tada išgirdau vieną iš Tavo palikuonių sakant šią eilutę:
Tu esi Achmedas, Machmudas ir Muchammedas, mano Valdove,
Tu esi mums Tiesos patvirtintas Sultonas, mano Valdove.
Mes turime vilties, nedūsaujame iš nevilties.
Mes nešvaistome imano kapitalo.
Mes neieškome prieglobsčio pas kitus, kai yra Tavo vartai.
Mums nereikia žvelgti į nieką kitą – Tavo dėka.
Tu esi Achmedas, Machmudas ir Muchammedas, mano Valdove,
Tu esi mums Tiesos patvirtintas Sultonas, mano Valdove.
Šeichas Galibas
Svarbūs aštuntųjų metų po hidžros įvykiai
Keturi vyrai iš Banu Salaba atėjo į Allaho Pasiuntinio susirinkimą. Jie tarė: „Mus atsiuntė mūsų tauta. Girdėjome, kad žmogaus islamas nėra visiškas, jei jis neatlieka hidžros“. Jis tarė: „Kad ir kur būtumėte, laikykitės takvos; jei neatliksite hidžros, tai nepakenks. Tai nepakenks nei jūsų religijai, nei jūsų tautai“. Paskui Jis nusiuntė juos į Ramlos binti Charisas namus, kur jie buvo pavaišinti. Vėliau Jis kiekvienam davė po keturias vakijas sidabro ir leido grįžti namo. Tais pačiais metais mirė Allaho Pasiuntinio (sallallahu alaihi va sallam) duktė Zainaba. Jai buvo padaryti neštuvai. Pirmieji neštuvai islame buvo padaryti jai. Ji buvo Abu al-Aso žmona. Kai Badro metu jis išsiuntė ją iš Mekos į Mediną, Habaras pakeliui metė ietį į Chazrat Zainabos kupranugarį. Ji nukrito nuo kupranugario, neteko nešioto kūdikio ir susirgo. Tai tapo jos mirties priežastimi. Ji paliko du vaikus. Tais pačiais metais, Zul chidžos mėnesį, gimė Allaho Pasiuntinio sūnus Ibrahimas. Jo motina buvo Marija Hatun (radijallahu taala anha). Abu Rafis atėjo ir atnešė džiugią žinią. Už tai Jis paleido į laisvę vieną vergą. Kaip akiką Jis paaukojo aviną. Jis liepė nuskusti Ibrahimo plaukus ir išdalyti kaip sadaką tiek sidabro, kiek svėrė plaukai. Jo plaukus Jis palaidojo.
Svarbūs devintųjų metų po hidžros įvykiai
Devintųjų metų po hidžros Muharamo mėnesio pradžioje Pasaulių Valdovas paskyrė gentims zakiato rinkėjus (amilus, sajius). Kiek tik buvo įmanoma, kiekvienai genčiai buvo duotas amilas, kuris pats jai priklausė. Ibn Chasibą al-Aslamį Jis pasiuntė pas Aslamą ir Gafarą, Abadą ibn Bišras – pas Banu Salim ir Muzainą, Amrą ibn Asas – pas Fazarą, Dachaką ibn Sinanas – pas Banu Kilab, Rafį ibn Maknatas al-Džahnį – pas Džahiną, o Bišrą ibn Sufjanas Kabą – pas Banu Kab ir Banu Tamim.
Po metų Taifo žmonės pasiuntė pas mūsų mylimą Pranašą į Mediną šešių žmonių delegaciją tapti musulmonais. Prieš metus, palikdamas Taifą, Pasaulių Valdovas buvo meldęsis: „O mano Viešpatie! Parodyk Sakifo žmonėms teisingą kelią, atvesk juos pas mus“. Dabar Sakifo žmonės atvyko tapti musulmonais. Mūsų Valdovas, Kilniausiasis Pasiuntinys, labai džiaugėsi, kad jie tapo musulmonais, suteikė jiems tam tikrų privilegijų ir išsiuntė atgal į Taifą. Jų valdytoju Jis paskyrė Chazrat Usmaną ibn Abi al-Asas.2
Nadžašio mirtis
Buvo devintųjų metų po hidžros Radžabo mėnuo. Vieną dieną mūsų Valdovas, Allaho Pasiuntinys, tarė Savo Ashabams: „Šiandien mirė jūsų dievobaimingas brolis. Kelkitės ir atlikite už jį džanazos namazą“. Mūsų Valdovas Pranašas tapo imamu ir vadovavo džanazos namazui už mirusįjį, nesant jo kūno. Paskui Jis tarė: „Paprašėme Allaho Aukščiausiojo atleidimo jūsų broliui Aschamai, Nadžašiui“.
Po kurio laiko atėjo žinių iš Abisinijos, ir sužinota, kad Nadžašis Aschama (rachmatullahi taala alaih) mirė. Tai buvo ta pati diena, kai mūsų Valdovas Pranašas Medinoje vadovavo už jį džanazos namazui.3
„Kad ir kur būtumėte, laikykitės takvos; jei neatliksite hidžros, tai nepakenks. Tai nepakenks nei jūsų religijai, nei jūsų tautai“ Hadisas šarif
Tebūnie mano gyvybė paaukota Tavo kelyje,
Muchammedai, gražus vardu ir gražus esybe,
ateik ir užtark Savo menkiausią tarną,
Muchammedai, gražus vardu ir gražus esybe.
Daug vargų patiria tikintieji,
jų džiaugsmas ir laimė – achirate,
Jis – aštuoniolikos tūkstančių pasaulių Mustafa,
Muchammedas, gražus vardu ir gražus esybe.
Tas, kuris keliavo per septynis dangus ir vaikščiojo virš Kursio,
Tas, kuris per Miradžą maldavo Tiesą už Savo ummą, –
Muchammedas, gražus vardu ir gražus esybe.
Ką Junusas veiktų abiejuose pasauliuose be Tavęs?
Tu – tikrasis Pranašas, be abejonės ir be įtarimo,
kas Tavimi neseka, išeina be imano,
Muchammedai, gražus vardu ir gražus esybe.