Malda dėl lietaus

Šeštaisiais metais po hidžros siautė baisi sausra; iš dangaus nenukrito nė lašo. Todėl ant žemės neaugo žolė, o žmonės ir gyvuliai kentė alkį. Vieną kilniojo Ramadano mėnesio penktadienį žmonės išsakė savo prašymą mūsų mylimam Pranašui: „O Allaho Pasiuntiny! Kad tik pasimelstum, kad Allahas Aukščiausiasis suteiktų mums lietaus!“ Mūsų Valdovas Pranašas su Savo Ashabais išėjo į dykumą ir, nešaukus azano ir netarus ikamato, jie sukalbėjo dviejų rakatų namazą. Mūsų Valdovas Pranašas išvertė Savo palaimintąją ridą (apsiaustą) ir ištarė takbirą. Tada Jis pakėlė Savo palaimintąsias rankas taip aukštai, kad pro rankoves buvo matyti Jo palaimintosios pažastys, ir ėmė melstis: „O mano Allahai! Suteik mums lietaus!“ Ashabai al-kiram sakė: „Amin! Amin!“ Tą akimirką dangus buvo visiškai giedras; nebuvo nė debesėlio. Kol mūsų Valdovas, Kilniausiasis Pasiuntinys, meldėsi, pakilo vėjas, ir dangų aptraukė debesys. Tada ėmė tyliai ir smulkiai lyti. Šįkart Pasaulių Valdovas meldėsi: „O mano Allahai! Tegul lyja kaip iš kibiro, ir padaryk jį mums naudingą!“ Tą pačią akimirką ėmė pliaupti kaip iš kibiro. Ant mūsų Valdovo Pranašo ir Ashabų al-kiram drabužių neliko nė vienos sausos vietos. Kol jie pasiekė namus, vanduo viską pavertė ežeru. Visi brido per vandenį. Lietus nesiliovė. Tą dieną, kitą dieną, dar kitą… Kitos savaitės penktadienio maldos metu Ashabai al-kiram tarė: „O Allaho Pasiuntiny! Nuo lietaus vandens mūsų namai ėmė griūti, o gyvuliai – skęsti. Kad tik pasimelstum Allahui Aukščiausiajam, kad lietus liautųsi!“ Mūsų mylimas Pranašas nusišypsojo, pakėlė Savo palaimintąsias rankas ir meldėsi:

„O mano Viešpatie! Siųsk šį lietų į dirvas, į vietas, kur auga medžiai, ir į slėnius!“ Tą pačią akimirką savaitę lijęs lietus liovėsi, o tose vietose, už kurias buvo meldžiamasi, ėmė lyti.

Pasauliai pasruvo nuru
Tą naktį, kai gimė Muchammedas,
Atsiskyrė muminas ir munafikas
Tą naktį, kai gimė Muchammedas.
Iš dangaus į žemę nuras buvo nuleistas,
Atvyko aulija – septyni ir keturiasdešimt,
Vienuoliui užsirišo liežuvis
Tą naktį, kai gimė Muchammedas.

„Šiandien geriausias iš mūsų raitelių yra Abu Katada, o geriausias iš mūsų pėstininkų – Salama ibn Akva“ Hadisas šarif