DIDŽIOSIOS NUODĖMĖS
Jų yra septyniasdešimt dvi:
1. Neteisėtai nužudyti žmogų.
2. Svetimauti ir paleistuvauti.
3. Užsiimti sodomija.
4. Gerti vyną ir visų rūšių alkoholinius gėrimus. (Gerti alų – charam.)
5. Vogti.
6. Vartoti narkotines medžiagas dėl malonumo.
7. Jėga atimti kitų turtą, t. y. plėšti.
8. Liudyti melagingai.
9. Ramadano mėnesį be pateisinamos priežasties viešai valgyti tarp musulmonų.
10. Mokėti ar imti faizą (palūkanas).
11. Labai dažnai prisiekinėti.
12. Būti neklusniam savo tėvams ir jiems priešintis.
13. Liautis lankyti savo machram giminaičius, kurie paklūsta islamui.
14. Mūšio metu palikti kovą ir bėgti nuo priešo.
15. Neteisėtai pasisavinti našlaičių turtą.
16. Apgaudinėti matuojant ar sveriant.
17. Atlikti namazus anksčiau ar vėliau nustatyto laiko.
18. Sudaužyti tikinčiojo brolio širdį. (Tai didesnė nuodėmė nei sugriauti Kaabą.) Po kufro nėra nuodėmės, kurios Allahas Aukščiausiasis nekęstų labiau nei širdies sudaužymo.
19. Prasimanyti tai, ko Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) nesakė, ir tvirtinti, kad tai hadisas šarif.
20. Imti kyšius.
21. Vengti duoti teisingą liudijimą.
22. Neduoti zakiato ir ušro iš savo turto.
23. Tam, kuris turi galią, – nesulaikyti nusidedančiojo, kai tai mato.
24. Deginti gyvą gyvūną.
25. Išmokus skaityti Koraną al-azim aš-šan, vėliau pamiršti, kaip jį skaityti.
26. Nustoti tikėtis Allaho Aukščiausiojo gailestingumo.
27. Išduoti žmones, nesvarbu, ar jie musulmonai, ar nemusulmonai.
28. Valgyti kiaulieną.
29. Nemėgti kurio nors iš Allaho Pasiuntinio Ashabų al-kiram (ridvanullahi taala alaihim adžmain) ir blogai apie kurį nors iš jų kalbėti.
30. Toliau valgyti, kai jau esi sotus.
31. Moterims – vengti savo vyro guolio.
32. Moterims – eiti į svečius be vyro leidimo.
33. Skaisčias moteris vadinti palaidomis.
34. Užsiimti namima, t. y. liežuvavimu, nešioti žodžius tarp musulmonų. 35. Rodyti kitiems savo auratą (kūno dalis, kurias privalu dengti). (Vyro auratas – kūno sritis tarp bambos ir kelių. Moters auratas apima ir plaukus, rankas bei kojas.) Žiūrėti į kitų auratą taip pat yra charam.
36. Valgyti dvėselieną ar duoti ją valgyti kitiems. 37. Išduoti tai, kas patikėta. 38. Apkalbėti musulmoną. 39. Pavydėti.
40. Priskirti Allahui Aukščiausiajam bendrininką. 41. Meluoti. 42. Puikybė, savęs laikymas geresniu už kitus.
43. Mirties patale gulinčiam žmogui – slėpti turtą nuo savo įpėdinio. 44. Būti šykščiam.
45. Mylėti pasaulį (pasaulietinius geismus).
46. Nebijoti Allaho Aukščiausiojo bausmės. 47. Nelaikyti charam to, kas charam (uždrausta).
48. Nelaikyti chalal to, kas chalal (leistina). 49. Tikėti būrimais ir tuo, ką būrėjai sako apie paslėptus dalykus. 50. Atsimesti nuo islamo, tapti atsimetėliu.
51. Be pateisinamos priežasties žiūrėti į na-machram moteris ir merginas, t. y. (su geismu) žiūrėti į tas, į kurias žiūrėti yra charam. 52. Moterims – rengtis kaip vyrams. 53. Vyrams – rengtis kaip moterims. 54. Nusidėti Charam al-Kaaba ribose. 55. Skaityti azaną ar atlikti namazą anksčiau nustatyto laiko.
56. Nepaklusti valstybės įsakymams ir įstatymams.
57. Lyginti savo žmonos lytinius organus su savo motinos lytiniais organais. 58. Plūsti savo uošvę.
59. Taikytis vienas į kitą ginklu.
60. Valgyti ir gerti tai, ką paliko šuo. 61. Priminti žmogui gerumą, kurį jam parodei. 62. (Vyrams) dėvėti šilkinius drabužius. 63. Atkakliai laikytis neišmanymo (nesimokyti Ahl as-Sunna tikėjimo, fardų, charam dalykų ir visų būtinų žinių).
64. Prisiekti kuo nors kitu, ne Allahu Aukščiausiuoju ir ne vardais, kuriuos paskelbė islamas.
65. Vengti ilmo (žinojimo).
66. Nesuprasti, kad neišmanymas yra nelaimė.
67. Atkakliai vis iš naujo daryti mažąsias nuodėmes. 68. Be būtinybės garsiai ir daug juoktis.
69. Likti džunubu tiek ilgai, kad praleistum namazo laiką. 70. Sueiti su žmona, kai ji turi mėnesines ar yra pogimdyminiu laikotarpiu.
71. Užsiimti tagani (Kilniojo Korano skaitymu su melodija). Dainuoti nedorovingas dainas. Groti muzikos instrumentais ir jų klausytis. 72. Nusižudyti.
Graži dorovė (achlakas)
Islamas liepia pasipuošti gražia dorove, apvalyti nafsą nuo blogų savybių, būti geros prigimties ir visais atžvilgiais skaisčiam bei droviam. Šis žinojimas ir kelias į jį vadinamas tasavufu.
Kaip medicinos mokslas moko mus apie kūno sveikatą, taip tasavufas moko, kaip širdis ir siela gali išsivaduoti nuo blogų savybių. Jis atitolina žmones nuo blogų darbų, kurie yra širdies ligos simptomai, ir padeda jiems daryti gerus darbus ir ibadatus, kad pelnytų Allaho Aukščiausiojo palankumą.
Islamas pirmiausia liepia įgyti žinių, paskui pagal šias žinias daryti darbus ir ibadatus, ir visa tai daryti tik dėl Allaho Aukščiausiojo; t. y. islamas reikalauja ilmo (žinojimo), amalo (darbų ir ibadatų) ir ichlaso (nuoširdumo, t. y. viską daryti dėl Allaho). Jei žmogaus dvasinį pakilimą, jo laimės pasiekimą šiame pasaulyje ir achirate palygintume su skrendančiu lėktuvu, tai imanas ir ibadatas yra tarsi lėktuvo korpusas ir varikliai.
O žengti tasavufo keliu – tai tarsi jo energijos šaltinis, jo kuras. Norint pasiekti tikslą, įsigyjamas lėktuvas, t. y. įgyjamas imanas ir ibadatas. O kad jis pajudėtų, reikia jėgos, t. y. žengti tasavufo keliu.
Tasavufas turi du tikslus:
Pirmasis – kad imanas taptų sąžinės dalimi, t. y. įsišaknytų širdyje ir jo negalėtų sudrebinti abejones keliantys poveikiai. Imanas, sustiprintas protu, samprotavimais ir įrodymais, nebūna toks tvirtas. Allahas Aukščiausiasis Kilniojo Korano Rad sūros dvidešimt aštuntajame ajate al-karima prasme skelbia: „Kad imanas įsiskverbtų į širdis ir jose įsišaknytų, įmanoma tik ir išimtinai zikru“. Zikras reiškia kiekviename darbe ir judesyje prisiminti Allahą Aukščiausiąjį ir veikti taip, kaip Jam patinka.
Antrasis tasavufo tikslas – kad ibadatai, kurių moko fikho mokslas, būtų atliekami lengvai ir su džiaugsmu ir kad būtų pašalinti tinginystė ir nenoras, kylantys iš nafs al-amara. Atlikti ibadatus lengvai ir su džiaugsmu ir šalintis nuodėmingų darbų, nes jie bjaurūs, įmanoma tik išmokus tasavufo mokslą ir žengiant šiuo keliu.
Reikia žinoti, kad laikytis tasavufo siekiama ne tam, kad įgytum gebėjimą matyti tai, ko kiti nežino, pasakoti apie paslėptus dalykus, matyti nurus ir sielas ar regėti brangius sapnus.
Norint pasiekti marifatus (įžvalgas), žinias ir būsenas, įgyjamas tasavufu, pirmiausia reikia ištaisyti savo tikėjimą, paskui išmokti islamo įsakymus ir draudimus ir pagal juos daryti darbus bei ibadatus. Neatlikus šių trijų dalykų iš tiesų neįmanoma apvalyti širdies nuo blogų savybių ir apvalyti bei išauklėti nafso.