KUFRAS (NETIKĖJIMAS)

Kai kurie dalykai, kurie yra kufro priežastis

1. Kufras yra sakyti: „Allahas Aukščiausiasis žiūri į mus iš Aršo arba iš dangaus“. Nes Allahas Aukščiausiasis yra aukščiau už buvimą kokioje nors vietoje. Negalima sakyti, kad Jis yra žemėje, danguje, viršuje, apačioje, dešinėje ar kairėje. 2. Kufras yra sakyti: „Allahas Aukščiausiasis skriaudžia tave taip, kaip tu skriaudei mane“. Nes Allahas Aukščiausiasis nėra neteisingas. Jis neskriaudžia Savo tarnų. Žodžio „skriauda“ negalima vartoti kalbant apie Allahą Aukščiausiąjį. 3. Kufras yra paminėti kurį nors musulmoną ir sakyti: „Mano akyse jis – kaip žydas“. 4. Kufras yra pameluoti ir pridurti: „Allahas žino, kad tai tiesa“. 5. Kufras yra kalbėti angelus menkinančius žodžius.

6. Kufras yra kalbėti Kilnųjį Koraną, net ir vieną jo raidę, menkinančius žodžius arba netikėti nors viena jo raide. 7. Kufras yra skaityti Kilnųjį Koraną, giedoti ilahi giesmes, skaityti azaną ar mavlidą pritariant muzikos instrumentams. 8. Kufras yra kalbėti Pranašus menkinančius žodžius. 9. Kufras yra sakyti apie gerais darbais garsėjantį žmogų: „Jis geresnis už Pranašą“. 10. Jei kas nors tvirtina esąs Pranašas, netikinčiaisiais tampa ir jis pats, ir tie, kurie juo tiki.

11. Kufras yra šaipytis iš to, kas vyks achirate (amžinajame pasaulyje), ir kufras yra netikėti kančiomis, kurios ištiks kape ir Prisikėlimo dieną (arba sakyti, kad jos neatitinka proto ir mokslo).

12. Kufras yra neigti, kad tikintieji Rojuje matys Allahą Aukščiausiąjį.

13. Kufras yra nemėgti kurios nors iš gerai žinomų sunų.

14. Kufras yra netikėti islamo mokslu arba niekinti islamo mokslą ar islamo mokslininkus. 15. Kas nori tapti netikinčiuoju, tampa juo tą pačią akimirką, kai to užsimano.

16. Žmogus tampa netikinčiuoju, jei sąmoningai ir savo noru taria žodžius, vedančius į kufrą. Jei jis taria tuos žodžius nežinodamas, kad jie veda į kufrą, daugumos islamo mokslininkų nuomone, jis vis tiek tampa netikinčiuoju. 17. Kas užsijuosia virvės pavidalo juostą (zunarą) arba dėvi ką nors, kas yra netikėjimo ženklas, tampa netikinčiuoju. Jei prekybininkas naudoja šiuos daiktus norėdamas persirengti netikinčiųjų šalyje, jis tampa netikinčiuoju. Kas naudoja šiuos daiktus juokaudamas ar norėdamas prajuokinti kitus, taip pat tampa netikinčiuoju.

18. Kai netikintieji švenčia savo šventes, atlikti religines apeigas, kurias jie atlieka tą ypatingą dieną, veda į kufrą. Taip pat ir dovanoti jiems dovanas, būdingas būtent tai religinei šventei, veda į kufrą. 19. Pavadinti musulmoną netikinčiuoju norint papeikti jo blogą būdą neveda į kufrą. Tačiau tai veda į kufrą, jei taip sakydamas žmogus trokšta, kad tas musulmonas būtų netikintysis. 20. Jei mergaitė, kurią vaikystėje (tėvai) nikachu ištekino už musulmono, sulaukusi proto ir lytinės brandos nepažįsta imano ir islamo, paklausta negali jų paaiškinti arba jais netiki, jos nikachas tampa negaliojantis. Ji pati tampa murtade (atsimetėle). Ta pati taisyklė galioja ir berniukams.

21. Jei kas nors neteisėtai muša ar nužudo kitą žmogų, kufras yra pritarti jo neteisingam poelgiui, pavyzdžiui, sakant: „Gerai padarei. Jis to nusipelnė!“

22. Kufras yra nežiūrėti rimtai į islamo įsakymus. Pavyzdžiui, kufras yra neatlikti namazo, nemokėti zakiato ar nepasninkauti todėl, kad šių dalykų nelaikai svarbiais arba nepripažįsti jų savo pareigomis. 23. Kufras yra nustoti tikėtis Allaho Aukščiausiojo gailestingumo. 24. Pinigai, turtas ar daiktai, kurie patys savaime nėra uždrausti (charam), bet vėliau tampa uždrausti dėl išorinės priežasties, vadinami charam li-gairihi; tai, pavyzdžiui, pavogti daiktai arba daiktai, įgyti draudžiamu būdu. Iš nežinojimo pavadinti juos leistinais (chalal) neveda į kufrą. Tokie dalykai kaip dvėseliena, kiauliena ir vynas, kurie uždrausti patys savaime, vadinami charam li-ainihi. Vadinti juos chalal yra kufras. 25. Kufras yra vadinti chalal kurią nors iš nuodėmių, apie kurias tikrai žinoma, kad jos charam.

26. Menkinti ar išjuokti tai, ką islamas vertina, pavyzdžiui, azaną, mečetes ir fikho knygas, taip pat veda į kufrą. 27. Atlikti namazą žinant, kad neturi abdesto (ritualinio apsiplovimo, vudu), veda į kufrą. 28. Kufras yra sąmoningai atlikti namazą ne kiblos kryptimi. Kufras yra sakyti, kad namazo nebūtina atlikti atsisukus į kiblą. 29. Jei kas nors be priežasties jaučia pagiežą islamo mokslininkui ar jį keikia, baiminamasi, kad jis įpuolė į kufrą. 30. Jei žmogus sako kitam, kurio nemėgsta: „Tavo veidas man – kaip mirties angelo veidas“, jis tampa netikinčiuoju. Nes mirties angelas (Azrailas alaihis-salam) yra didingas angelas.

„Allahas Aukščiausiasis neatleidžia tiems, kurie Jam priskiria bendrininkų, t. y. netikintiesiems, o kitas nuodėmes, išskyrus kufrą, atleidžia“ Nisa: 116

31. Kufras yra trokšti, kad tai, kas charam kiekvienoje religijoje, pavyzdžiui, paleistuvystė, sodomija, riba (palūkanos) ir melas, būtų chalal, kad pats galėtum tai daryti. 32. Kas nepripažįsta, kad Muchammedas alaihis-salam yra paskutiniųjų laikų Pranašas (Pranašas visam laikui iki Prisikėlimo dienos), tampa netikinčiuoju. 33. Jei kas nors apsirengia šilku, o kitas jam sako: „Tebūna tau palaiminta“, baiminamasi, kad jis praras savo imaną.

34. Kas išjuokia tafsiro ir fikho knygas, jų nemėgsta ir kalba apie jas niekinamai, tampa netikinčiuoju. 35. Kas sako: „Tu nuogas kaip Džibrilo veršelis“, tampa netikinčiuoju. Tai pasityčiojimas iš angelo. 36. Kas sako: „Pranašas alaihis-salam buvo juodas“, tampa netikinčiuoju. 37. Kas sako: „Neatlikti namazo – geras dalykas“, tampa netikinčiuoju. Jei kas nors išgirsta: „Ateik, atlik namazą“, ir atsako: „Atlikti namazą man sunku“, jis tampa netikinčiuoju. 38. Kas vadina Allahą Aukščiausiąjį „tėvu“, tampa netikinčiuoju. 39. Jei vienas sako: „Allaho Pasiuntinys (sallallahu alaihi va sallam) po valgio laižydavo Savo palaimintus pirštus“, o kitas sako: „Tai neišauklėta“, tas kitas tampa netikinčiuoju. 40. Kas aiškina Kilnųjį Koraną savo protu, tampa netikinčiuoju.

41. Kasetės ir plokštelės, į kurias įrašytas Kilnusis Koranas, yra tokios pat vertingos kaip Muschafas aš-šarif (knyga, kurioje užrašytas Kilnusis Koranas, vadinama muschafu). Kufras yra rodyti joms nepagarbą. 42. Eiti pas būrėjus, bendraujančius su džinais, pas tuos, kurie žiūri į horoskopus ir atsako į viską, ko klausiami, arba pas burtininkus ir tikėti tuo, ką jie sako ir daro, net jei tai, ką jie sako, kartais išsipildo, reiškia tikėti, kad kas nors kitas, ne Allahas Aukščiausiasis, žino viską ir gali padaryti viską, ką nori. Tai yra kufras. (Netikėti mokslo žiniomis nėra kufras.) 43. Kufras yra apleisti suną ją menkinant ir nelaikant svarbia. 44. Kas sako: „Burtininkas savo kerais gali padaryti viską, ką nori. Jo kerai būtinai suveiks“, ir kas tiki šiais žodžiais, tampa netikinčiuoju.

45. Jei musulmonas tam, kuris jį vadina netikinčiuoju, atsako pritardamas, pavyzdžiui, „Taip“, jis pats tampa netikinčiuoju. 46. Kufras yra teigti, kad chalal vesti moterį, kurią vesti yra charam.

47. Jei kas nors duoda išmaldą iš turto, kuris tikrai yra charam, ir tikisi už tai savabo, o vargšas, kuris priima išmaldą žinodamas, kad ji iš charam turto, sako: „Tebūnie Allahas Aukščiausiasis tavimi patenkintas“, o davėjas ar kas nors kitas sako: „Amin“, jie visi tampa netikinčiaisiais.

48. Kufras yra vadinti „Kūrėju“ ką nors kitą, ne Allahą Aukščiausiąjį, kad ir ką tuo norėtum pasakyti. 49. Sakyti „Abdulkoidur“ vietoj „Abdulkadir“ veda į kufrą, kai tai daroma tyčia. Tas pats galioja sakant „Abduluzeiz“ vietoj „Abdulaziz“, „Memo“ vietoj „Muchammed“, „Hasso“ vietoj „Chasan“ ir „Ibo“ vietoj „Ibrahim“. Kai kurie amatininkai, kadangi tai jų pačių vardai, reklamos dėlei rašo šiuos palaimintus vardus ant batų ar šlepečių, o tie, kurie juos perka, apsiauna juos ir taip mindžioja tuos vardus. Baiminamasi, kad ir tie, kurie juos rašo, ir tie, kurie juos mindžioja, praras savo imaną. 50. Kufras yra sakyti: „Griauname aulija (Allaho bičiulių) mauzoliejus, nes bijome, kad neišmanėliai palaikys juos kūrėjais“. 51. Kufras yra padėti ant grindų popierių, užtiesalą ar maldos kilimėlį, ant kurio yra islamiškas užrašas ar net viena raidė (jei tai daroma norint juos paniekinti). 52. Kufras yra sakyti: „Abu Bakras as-Sidikas ir Umaras al-Farukas (radijallahu taala anhuma) neturėjo teisės būti kalifais“. 53. Kas tampa priežastimi, kad kas nors, ypač jo paties vaikas, taptų netikinčiuoju, pats tampa netikinčiuoju. 54. Kufras taip pat yra rodyti nepagarbą Kilniajam Koranui, kuris girdimas per radiją ar garsiakalbį, net jei girdimas garsas yra ne pats Kilnusis Koranas, o magnetiniai virpesiai.

55. Kufras yra nemėgti sunos. Kufras yra neteikti sunai reikšmės. 56. Laidoti mirusiuosius žemėje yra fardas. Kas vengia šios pareigos, nes neteikia jai jokios reikšmės, ir, remdamasis mokslu bei žiniomis, sako: „Laidoti mirusiuosius – atsilikimas. Geriau juos deginti, kaip daro budistai, brahmanai ir netikintieji komunistai“, praranda savo imaną ir tampa murtadu. 57. Labai bjauru ir veda į kufrą sakyti: „Greitai duodantis senelis“. (Taip paprastai sakoma apie mirusius aulija.) 58. Kufras yra teigti, kad paleistuvystė ir sodomija leistinos. 59. Kufras yra neteikti reikšmės kuriam nors charam dalykui, paskelbtam nasu (t. y. ajatu ar hadisu) arba idžma (bendra Ashabų al-kiram ir tabiinų praktika ar vieningu pareiškimu, sutarimu, konsensusu kuriuo nors klausimu).

60. Nuolat daryti didžiąsias nuodėmes ir atkakliai jų laikytis – tai stumia į kufrą. Kufras yra neteikti reikšmės namazui. 61. Kufras yra širdimi ar liežuviu neigti ką nors iš aulija (Allaho Aukščiausiojo mylimų tarnų), nesvarbu, ar tas mylimas tarnas gyvas, ar miręs. 62. Kufras yra jausti priešiškumą aulija ir islamo mokslininkams, kurie elgiasi pagal savo žinojimą. 63. Kufras yra sakyti, kad aulija turi ismato (nenuodėmingumo) savybę. (Ismatas reiškia niekada nedaryti jokios nuodėmės. Ši savybė būdinga tik Pranašams.)

64. Kufras yra tikėti, kad koks nors įvykis įvyko savaime, ir sakyti, kad gyvūnai išsivystė iš vienaląsčių gyvų būtybių į aukščiau išsivysčiusias būtybes ir galiausiai į žmones.

„O mano Viešpatie! Prašau Tavęs imano, kuris nesibaigtų kufru!“ Hadisas šarif

65. Kufras yra atlikti netikinčiųjų garbinimo apeigas kaip garbinimą, pavyzdžiui, mečetėse groti muzikos instrumentais, tokiais kaip vargonai ar varpai, kuriais jie groja savo bažnyčiose, arba be jokio darurato (didelės būtinybės ar prievartos) naudoti tuos dalykus, kuriuos islamas laiko netikėjimo ženklais. 66. Tie, kurie keikia Ashabus al-kiram, vadinami mulhidais. Mulhidas yra netikintysis. 67. Kufras yra gerbti kryžių, žvaigždes, saulę, karves ar kitus daiktus, paveikslus ar skulptūras tikint, kad jie arba tie, kurie juose pavaizduoti, turi dieviškų savybių, pavyzdžiui, daro ar kuria, ką nori, arba gydo ligonius. 68. Kas šmeižia Chazrat Aišą (kas sako, kad ji buvo neištikima) arba kas netiki, kad jos tėvas buvo sahabis, tampa netikinčiuoju. 69. Tai, kad Isa alaihis-salam nužengs iš dangaus, yra žinojimas, kurį būtina turėti. Kas tuo netiki, tampa netikinčiuoju. 70. Pavadinti netikinčiuoju žmogų, kuriam Kilniajame Korane ar hadise šarif buvo paskelbta džiugi žinia apie Rojų, veda į kufrą. 71. Musulmonei išeiti nepridengta galva, rankomis ir kojomis ir rodyti jas vyrams yra charam ir nuodėmė. Jei ji tai menkina, jei tam neteikia reikšmės, ji praranda savo imaną ir tampa netikinčiąja. 72. Kas netiki, kad egzistuoja angelai ir džinai, tampa netikinčiuoju.

73. Jei kas nors musulmonui sako: „O netikintysis!“ (arba musulmoną vadina masonu ar komunistu) ir mano, kad tas musulmonas yra netikintysis, jis pats tampa netikinčiuoju. 74. Tikslus Pranašų skaičius nežinomas. Nurodyti Pranašų skaičių gali reikšti padaryti Pranašu tą, kuris nėra Pranašas, arba nepripažinti Pranašo Pranašu. Tai yra kufras. Nes neigti vieną Pranašą reiškia neigti visus Pranašus. Šiuo klausimu islamo mokslininkai yra pasakę, kad Pranašų buvo daugiau nei šimtas dvidešimt keturi tūkstančiai. Musulmonas, vyras ar moteris, kuris tyčia (savo noru, niekieno negąsdinamas) sako ar daro tai, ką mokslininkai vieningai paskelbė vedančiu į kufrą, ir žino, kad tai veda į kufrą, praranda savo imaną, nesvarbu, ar sako ar daro tai rimtai, ar juokais, ir net jei negalvoja apie to prasmę. Toks žmogus tampa murtadu (atsimetėliu). Murtadu tapusio žmogaus ankstesnių ibadatų savabai prarandami. Jei šis murtadas atgailauja, jo ankstesnių ibadatų savabai nebegrįžta. Jei jis turtingas, turi iš naujo atlikti chadžą. Atgailai nepakanka vien ištarti Kalima aš-šahada. Būtina atgailauti ir dėl to dalyko, kuris privedė prie atsimetimo. (Jis turi įeiti į islamą pro tuos pačius vartus, pro kuriuos iš jo išėjo.) Šių dalykų nežinojimas musulmonui nėra pateisinimas, o didelė nuodėmė. Nes kiekvienam musulmonui yra fardas išmokti tai, ką visiems būtina žinoti. Žmogaus, kuris atsitiktinai, per klaidą ar dėl tam tikro aiškinimo ištaria žodį, vedantį į atsimetimą, imanas ir nikachas netampa negaliojantys. Tačiau ir tokiu atveju gera atlikti taubą (atgailą) ir istigfarą, t. y. tadždid al-iman (atnaujinti savo tikėjimą).

Kaip netikintysis, ištaręs kalima at-tauchid, tampa muminu, taip ir muminas, ištaręs vieną žodį, gali tapti netikinčiuoju. Kiekvienas musulmonas kiekvieną rytą ir vakarą turėtų skaityti šią imano maldą ir taip atlikti taubą bei atnaujinti savo imaną ir nikachą:

„Allahumma inni euzu bike min an ušrika bika šai-an va ena alamu va astagfiru-ke li-ma la-alamu innake ente allamul-gujub“.

„Allahumma inni uridu en udžaddidel imane vennikacha tedždiden bi-kauli la ilahe illallah Muchammadun rasulullah“.

Kad tik galėčiau ieškoti ir ieškoti, ir surasti Tavo pėdsaką,
ir įtrinti savo veidą į Tavo pėdsako dulkes.
Teleistų man Tiesa išvysti Tavo veidą,
O Muchammedai, mano siela ilgisi Tavęs.
Kad tik būtų palaimintoji kelionė ir galėčiau iškeliauti,
ir paskęsti smėlyje Kaabos keliuose.
Kad tik nors kartą sapne išvysčiau Tavo gražųjį veidą,
O Muchammedai, mano siela ilgisi Tavęs.
Mano širdyje nebeliko nė krislo apgaulės,
nuoširdžiai įžengiau į šį teisingą kelią
kartu su Abu Bakru, Umaru ir Usmanu,
O Muchammedai, mano siela ilgisi Tavęs.

„Atnaujinkite savo imaną sakydami La ilaha illallah!“ Hadisas šarif