PALAIMINTIEJI MŪSŲ VALDOVO PRANAŠO VARDAI

Iš mūsų mylimo Pranašo (sallallahu alaihi va sallam) vardų dažniausiai tariamas „Muchammedas“. Jis reiškia „labai šlovinamas ir labai gerbiamas“. Šis vardas Kilniajame Korane paminėtas keturis kartus: Al Imran sūros 144-ajame ajate, Achzab sūros 40-ajame ajate, Fath sūros 29-ajame ajate ir Muchammad sūros 22-ajame ajate. Chazrat Isa buvo pranešęs Savo ummai, kaip pasakyta Saf sūros 6-ajame ajate al-karima, prasme: „O Izraelio sūnūs! Aš esu Allaho pranašas, atsiųstas pas jus. Atėjau patvirtinti Taurato (Toros) ir atnešti gerąją žinią apie pranašą, kuris ateis po manęs; to pranašo vardas – Achmedas“. Achmedas reiškia „labiausiai šlovinamas ir mylimas“.

Be vardų „Muchammedas“ ir „Achmedas“, mūsų mylimas Pranašas (sallallahu alaihi va sallam) Kilniajame Korane minimas kaip Machmud, Rasul, Nabi, Šahid, Bašir, Nazir, Mubaššir, Munzir, Dai ilallah, Siradž al-munir, Rauf, Rachim, Musaddik, Muzakkir, Muddassir, Abdullah, Karim, Hakk, Munir, Nur, Chatam an-nabijin, Rachmat, Nimat, Hadi, Taha, Jasin … Iš kitų Jo palaimintųjų vardų vieni minimi Kilniajame Korane, kiti – hadisuose šarif, o dar kiti – šventosiose (mukadas) knygose, kurios buvo atsiųstos ankstesniems pranašams. Kai kuriuose Jo hadisuose šarif mūsų Pranašo vardai minimi kaip Machi, Akib, Mukaffi, Nabijjur-Rachma, Nabijjut-Tauba, Nabijj al-Malachim, Kattal, Mutavakkil, Fatich, Chatam, Mustafa, Ummi, Kusam (tas, kuris surinko Savyje visą gėrį). Viename iš Savo hadisų šarif mūsų mylimas Pranašas pasakė: „Yra penki vardai, būdingi tik man: aš esu Muchammedas, aš esu Achmedas, aš esu Machi – tas, per kurį Allahas Aukščiausiasis sunaikina kufrą (netikėjimą). Aš esu Chašir – žmonės bus surinkti Prisikėlimo dieną paskui mane. Aš esu Akib – po manęs neateis joks pranašas“.1

Mūsų mylimas Pranašas gavo kunją „Abul Kasimas“ dėl Savo sūnaus Kasimo, kurį pagimdė Chazrat Chadidža ir kuris mirė būdamas mažas. Be to, dar prieš pranašystę Jis Kuraišų gentyje buvo vadinamas al-Aminu dėl Savo nesuskaičiuojamų puikių dorybių – teisingumo, patikimumo ir ištikimybės. Vienas iš mūsų Valdovo, Allaho Pasiuntinio, vardų, paminėtų Kilniajame Korane, yra žodis „Jasin“ iš Jasin sūros, kuri yra Kilniojo Korano širdis. Chazrat Saijidas Abdulchakimas Arvasis, vienas iš didžiųjų ulama ar-rasichin, sakė: „Jasin reiškia: o Mano mylimasis, kuris esi narūnas Mano muchabato (meilės) jūroje“. Visi, kurie girdėjo šios jūros vardą, kurie matė ją iš tolo, kurie priartėjo prie jos ir kurie į ją nėrė tiek giliai, kiek leido jų dalia, visais savo gyvenimo tarpsniais degė meile Allaho Pasiuntiniui ir šią meilę išreiškė deginančiais skundais, nuoširdžiomis ašaromis ir liepsningomis eilėmis. Tarp jų vienas didžiausių ir garsiausių yra Maulana Chalidas al-Bagdadis, gavęs didelę šios muchabato jūros dalį. Vienoje iš savo kasidų, kurioje išreiškė savo muchabatą mūsų Valdovui, Allaho Pasiuntiniui, jis parašė:

„O Izraelio sūnūs! Aš esu Allaho pranašas, atsiųstas pas jus. Atėjau patvirtinti Taurato (Toros) ir atnešti gerąją žinią apie pranašą, kuris ateis po manęs; to pranašo vardas – Achmedas“ Saf: 6

Degu meile Tau, o Sarvar al-alam!
Kur bebūčiau, visada ieškau Tavo grožio.
Tu – Sultonas Kaba kausain soste, aš – niekas,
laikau nepagarbiu pasakyti, kad esu Tavo svečias.
Viskas šiame pasaulyje sukurta dėl Tavo garbės,
jei Tavo gailestingumas palis ir ant manęs, ta akimirka taps mano pavasariu.
Visi atvyksta į Hidžazą atlikti tavafo aplink Kaabą,
o aš kertu kalnus, trokšdamas Tave pasiekti.
Sapne man ant galvos uždėjo palaimos karūną,
manau, kad Tavo kojų dulkės buvo pabarstytos man ant veido.
O Džami, tu, lakštingala tarp mylinčiųjų, šlovinančių savo Bičiulį!
Šios eilutės tavo divane tampa mano vertėju:
„Kaip niežais apėjęs šuo nukarusiu liežuviu, ištroškęs,
ilgiuosi vieno lašo iš Tavo gerumo jūros“.

Be daugybės eilėraščių ir šlovinimų, sukurtų mūsų Valdovo Pranašo garbei, apie Jį parašyta ir daug veikalų. Net tie šių veikalų autoriai, kurių šlovė ir meistrystė pasklido po visą pasaulį ir per šimtmečius, pripažino, kad jiems neužteko jėgų deramai pašlovinti Allaho Pasiuntinį. Tie, kurie Jį matė ir įsimylėjo Jo grožį, stengėsi apibūdinti Jį, kaip tik sugebėjo, ir sakė, kad žmogaus galių neužtenka tam grožiui nusakyti.

Islamo mokslininkų knygose užrašyti šimtai šių mylinčiųjų pasakojimų. Kas juos skaito, iškart supranta, kad Allahas Aukščiausiasis sukūrė Savo mylimą Pranašą tokios tobulos sandaros, kokios neįmanoma įsivaizduoti, ir tokio grožio, kuriuo niekada nebuvo galima atsigėrėti. Žmonės atidavė Jam savo širdis Jo nematę. Tie, kurie myli Chabibullah, su kiekvienu įkvėpimu jaučia meilės Jam skonį plaučius pripildančio oro gaivume. Kiekvieną kartą pažvelgę į mėnulį, jie džiaugiasi ieškodami jame atšvaito spindulių, sklidusių iš Jo palaimintųjų akių. Kiekviena dalelė tų, kurie pasiekė bent vieną lašą Jo grožio jūros, sako:

Kas pažįsta Tavo gražų skruostą, į rožę niekada nežiūri,
kas tirpsta meilėje Tau, vaistų neieško!

Hadise šarif, perduotame Anaso ibn Malikas, paskelbta: „Nė vieno iš jūsų tikėjimas nėra tobulas, kol aš nesu jam brangesnis už jo vaikus, jo tėvą ir visus žmones“.2 Vieną dieną Chazrat Umaras tarė mūsų Valdovui Pranašui: „O Allaho Pasiuntiny! Prisiekiu Allahu Aukščiausiuoju, kad Tu man brangesnis už viską, išskyrus mano paties gyvybę“. Tada mūsų Valdovas, Allaho Pasiuntinys, tarė: „Nė vieno iš jūsų imanas nėra tobulas, kol aš nesu jam brangesnis už jo paties gyvybę“. Tada Chazrat Umaras tarė: „O Allaho Pasiuntiny! Prisiekiu Allahu Aukščiausiuoju, kuris Tau atsiuntė Kilnųjį Koraną, kad Tu man brangesnis už mano paties gyvybę“. Tada mūsų Valdovas Pranašas tarė: „O Umarai, dabar (tavo imanas) tobulas“.

Kosmoso amžius, kompiuteriai,
tiek daug šiuolaikinių priemonių –
visų jų šaltinis yra Korane,
Tu – gailestingumas, o Rasulallah.
Tu teikei svarbą patirčiai,
žinių ir mokslo mokymuisi,
Tu parodei kelią į priekį,
Tu – šviesa, o Rasulallah.
Kas Tave myli, tas mūsų draugas,
be Tavęs mums pasaulis ankštas,
viskas sukurta dėl Tavęs,
Tu – palaima, o Rasulallah.
Iš Tavęs jie perėmė visas mintis,
žinias, mokslą ir meną,
rytai ir vakarai iš jų gavo naudos,
Tu – vadovas, o Rasulallah.
Viskas, ką sakei, išsipildė,
penkiolika amžių iš anksto,
Tu – Muchammedas al-Aminas,
Tu – teisingasis, o Rasulallah.
Gerumu, teisingumu,
dosnumu, kilnumu,
gailestingumu, dorybe
Tu – pavyzdys, o Rasulallah.

„Nė vieno iš jūsų imanas nėra tobulas, kol aš nesu jam brangesnis už jo paties gyvybę“ Hadisas šarif